Valgomasis česnakas

Allium sativum
Valgomasis česnakas (Allium sativum)
Valgomasis česnakas (Allium sativum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Amariliniai
( Amaryllidaceae)
Gentis: Česnakas
( Allium)
Rūšis: Valgomasis česnakas
( Allium sativum)

Valgomasis česnakas (Allium sativum) – amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos česnako (Allium) genties augalų rūšis.

Augalų morfologija redaguoti

Daugiametis žolinis augalas. Stiebas tiesus, 30-60 cm aukščio. Lapai plokšti, linijiški. Žydi smulkiais žiedais, susitelkusiais skėčiuose). Žiedyne išauga žiediniai pumpurai, kurie sunyksta nepražydę ir oriniai svogūnėliai. Sėklų nebrandina. Svogūnas sudėtinis iš 6-30 skiltelių, padengtų balta plėvele.

Sudėtis redaguoti

Turi angliavandenių, azotinių medžiagų, daug baltymų, eterinių aliejų, susidedančių iš polisulfidinių junginių, fitoncidų, sudarytų iš lakiųjų medžiagų, fitosferino, glikozido alijino, metalo druskų, mikro- ir makroelementų, riebalų, vitaminų B, C.

Panaudojimas redaguoti

Sodininkystėje česnakai auginami soduose, daržuose kaip prieskonis. Raunami tada, kai sudžiūsta lapai ir svogūno kaklelis.

Vartojamas veterinarijoje.

Tinkamas kaip trąšos. Džiovintų laiškų ir svogūnų lukštų antpilu (100 gr 10 l vandens) purškiamos obelys, slyvos, rožės nuo amarų ir voratinklinių erkių. Iš česnako išskirta nenuodinga medžiaga, kurios labai maža koncentracija stimuliuoja augalų pumpuravimąsi.

Mityba redaguoti

Maistinės savybės plačiai žinomos. Aštrus česnako skonis ir kvapas, kurį sukelia eterinis aliejus, lemia česnako vartojimą kulinarijoje. Jis suteikia maistui aštrų, pikantišką ir savitą kvapą. Kad šios savybės išliktų, smulkintas česnakas į patiekalus dedamas baigiant virti.

Svogūnėliai vartojami kaip prieskoniai, rauginamiems produktams bei marinatams, konservams ir dešroms.

Kulinarijoje smulkintas česnakas dedamas į daugelį mėsos bei daržovių patiekalų, į šaltieną, žuvį ir kai kuriuos padažus.

Vaistinės augalo savybės redaguoti

Istorija redaguoti

Pirmas rastas rašytinis šaltinis apie česnaką – Dioskorido raštai. Avicena siūlė česnaką valgyti „nuo visokių ligų“. Viduramžiais jis laikytas stebuklingu vaistu nuo maro, choleros, vidurių šiltinės ir jau senovėje juo gydydavo daug įvairių ligų. Europos šalyse česnaku buvo gydomos sunkios ligos: žarnyno ir plaučių tuberkuliozė, dizenterija, šiltinė, difterija. Kinijoje gydomos kvėpavimo organų, virškinamojo trakto, kraujotakos ligos, vartojamas sergant reumatu, avitaminoze, odos ligomis, menstruacinio ciklo sutrikimais, karščiavimu, onkologinėmis ligomis.

Savybės redaguoti

Vaistinė žaliava – svogūnai ir lapai. Eteriniai aliejai turi baktericidinių savybių ir suteikia česnakui aitrų kvapą. Fitoncidai pasižymi priešmikrobinėmis, priešgrybelinėmis, priešparazitinėmis savybėmis, turi antitoksinių ir regeneracinių savybių. Iš česnako išskirtas antibiotikas alicinas naikina bakterijas. Alicinas česnake susidaro iš alijino, blogai vandenyje tirpstančio aliejinio skysčio, turinčio specifinį kvapą. Fitoncidai užmuša streptokokus, stafilokokus, šiltinės bakterijas, choleros vibrioną, tuberkuliozės mikrobus.

Vartojamos česnakų kapsulės, tabletės, tinktūros, košelės, sultys, ištraukos, inhaliacijos, klizmos.

Gydymas redaguoti

Daugelio tautų liaudies medicinos žinovai česnaką laiko universalia ir labai veiksminga priemone nuo įvairių apsinuodijimų, bičių, nuodingų vabzdžių ir gyvačių įkandimų. Naudingas helmintozės gydyme.

Produkcija redaguoti

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
  Kinija 12575
  Indija 645
  Pietų Korėja 375
  Egiptas 258
  Rusija 226
  JAV 194
  Mianmaras 147
  Bangladešas 144
  Ispanija 142
  Lietuva 0,3

Nuorodos redaguoti