Atverti pagrindinį meniu

Valentinas Kiparskis (suom. Valentin Kiparsky, rus. Валентин Юлиус Александр Кипарский, 1904 m. liepos 4 d. Sankt Peterburgas1983 m. gegužės 18 d. Helsinkis) – rusų kilmės Suomijos kalbininkas slavistas, baltistas.

Turinys

BiografijaKeisti

1926-1932 m. studijavo Helsinkio ir Prahos, 1935-1938 m. Latvijos, Karaliaučiaus universitete. 1934 m. daktaras. Suomijos mokslų akademijos garbės narys.

Nuo 1938 m. dėstė Helsinkio universitete, 1947-1958 m. ir 1963-1974 m. šio universiteto, 1958–1963 m. Berlyno laisvojo universiteto profesorius.

Sūnus kalbininkas Paulis Kiparskis.

Mokslinė veiklaKeisti

Daugiausia tyrė slavų kalbas, baltų, germanų ir finougrų kalbų santykius. Baltų kalbotyrai reikšmingas veikalas – „Kuršių klausimas“, kuriame teigė kuršių kalbą buvus artimą latvių kalbai. Paskelbė straipsnių iš prūsų kalbos, Baltijos tautų kalbų kontaktų, lietuvių literatūros ir kitų.

1938 m. lankėsi LietuvojeKaune, Palangoje. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje.[1]

BibliografijaKeisti

  • Bendrieji slavų kalbų germanizmai (Die gemeinslavischen Lehnwörter aus dem Germanischen), 1934 m.
  • Svetimi elementai Baltijos vokiečių kalboje (Fremdes im Baltendeutsch), 1936 m.
  • Rusų rašomosios kalbos žodžio kirtis (Der Wortakzent der russischen Schriftsprache), 1962 m.
  • Rusų kalbos istorinė gramatika (Russische historische Grammatik), 3 t., 1963-1975 m.
  • Kuršių klausimas (Die Kurenfrage), 1939 m.

LiteratūraKeisti

  • Algirdas Sabaliauskas. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, d. 2, Vilnius, 1982 m.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Algirdas SabaliauskasValentin Kiparsky. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 130 psl.