Valenčiūnų apylinkė
55°01′š. pl. 22°57′r. ilg. / 55.02°š. pl. 22.95°r. ilg.
Valenčiūnų apylinkė | ||
Centras | Valenčiūnai (1950–1954?) Mozūriškiai (1959?–1963) | |
TSRS topografija | ||
Valsčiaus apylinkė | ||
Valsčius | Gelgaudiškio valsčius | |
Apskritis | Šakių apskritis | |
Rajono apylinkė | ||
Rajonas | Šakių rajonas (1950–1963) | |
Sritis | Kauno sritis | |
Dabartinė seniūnija | ||
Gelgaudiškio seniūnija |
Valenčiūnų apylinkė (arba Valančiūnų apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje.
Istorija
redaguotiApylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Gelgaudiškio valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Šakių rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Narkūnų apylinkės, dalis Mozūriškių apylinkės, dalis Degučių apylinkės, dalis Gelgaudiškio apylinkės ir dalis Sutkių apylinkės, o dalis Valenčiūnų apylinkės prijungta prie Kidulių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Valenčiūnų apylinkė prijungta prie Gelgaudiškio apylinkės.[3]
Apylinkės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
1954-05-25 (Išsamiau) |
M. Melnikaitės vardo kolūkis [4] | |||
1959-02-01 (Išsamiau) |
52 | M. Melnikaitės vardo kolūkis, „Valančiūnų“ kolūkis [5] | 17 kaimų |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 124
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 5
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 39–41
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 47–48
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 401