Vakcinų kontroversijos

Vakcinų kontroversijos (antivakseris; lietuviškas naujadaras skieptikas[1]) – įvairios baimės paplitusios visuomenėje dėl vakcinų keliamo neigiamo poveikio žmogaus organizmui galimai susijusios su antivakcininiais judėjimais. Vakcinoms priešinamasi seniai. Pavyzdžiui, 19 amžiuje Anglija ir JAV parlamentuose priėmė įstatymus, pagal kuriuos skiepijimas nuo raupų tapo privalomas. Po to prasidėjo riaušės gatvėse. Tai laikoma priešskiepinio judėjimo pradžia.[2]

Priešskiepininkų karikatūra, išjuokianti nuo raupų besiskiepijančius žmones

Neigiamo požiūrio pobūdis redaguoti

Nors patys aršieji skiepijimo priešininkai kartais teigia, jog konkrečios vakcinos tyčia sukurtos tautoms ar religinėms grupėms pavergti ar naikinti,[3] tokie kraštutiniai požiūriai šiuo metu gana reti. Daug dažniau, pripažįstant globalią skiepų naudą, abejojama dėl jų saugumo. Tėvai kai kada jaučiasi sunkiai besugebą įvertinti balansą tarp konkrečios vakcinos pavojų bei jos privalumų ir neretai išreiškia nepasitenkinimą dėl informacijos trūkumo. Egzistuoja žymus nepasitikėjimas gydytojo sugebėjimais, mokslo galimybėmis ir valstybinės politikos objektyvumu bei garbingumu.[2] Šios baimės iš dalies pagrįstos, nes būta atvejų kai vakcinos sukėlė paralyžių, nusinešdavo gyvybes, tačiau masininė vakcinacija dažniausiai padeda išvengti perteklinių mirčių, sunkių užkrečiamų ligų simptomų, nors kartais juos gali ir sukelti.[4][5]

Psichologija redaguoti

Pasipriešinimą gali sukelti tiek asmeninės patirties apie ligą neturėjimas (žmonėms užmirštant ligos rimtumą), tiek ir įpratimas prie paplitusių, lengvomis laikomų ligų, manant, jog jos niekuo negresia. Pavyzdžiui, gripas kai kurių nelaikomas pakankamai rimta nuo jo skiepytis liga, nors būna tiek sunkių, tiek ir mirties atvejų. Be to, ko nors nedaryti psichologiškai lengviau nei ko nors aktyviai imtis.[6]

Apeliavimas į natūralumą redaguoti

Dalis žmonių apeliuoja į natūralumą, manydami, jog sveikiau yra persirgti ir įgauti imunitetą natūraliai. Jie, aišku, pirmiausia kalba apie ligas kuriomis tada svarbu persirgti jauname amžiuje, nes suaugus jos daug labiau pavojingos. Net ir 21 amžiuje Amerikoje kai kurios šeimos tarpusavyje organizuoja „vėjaraupių vakarėlius“, kad užsikrėstų ir persirgtų visi juose dalyvavę vaikai.[6] COVID-19 ligos protrūkio metu, įvedus galimybių pasus, Lietuvoje atsirado sąmoningai šia liga užsikrėsti siekiančių žmonių (taip išvengiant būtinybės skiepytis). Medikų nuomone, taip neabejotinai pavojingiau.[7]

Grėsmė redaguoti

Pasaulio sveikatos organizacija priskiria šiuos priešskiepinius judėjimus prie dešimties rimčiausių pasaulio masto grėsmių žmonių sveikatai.[8] Paplitus vengimui skiepytis, sugrįžta išnykusiomis atrodžiusios ligos, taip pat ir mirtys nuo jų.[9] Pavyzdžiui, 21 amžiaus pradžioje religiniai lyderiai Nigerijoje paskatino savo pasekėjus atsisakyti skiepų nuo poliomielito. Dabar Nigerija – tarptautinio masto poliomielito židinys, sėjantis ligą po gretimas šalis. Jame užregistruota apie pusę visų pasaulio poliomielito atvejų.[3][10]

Išnašos redaguoti

  1. Paskelbti LRT žodžio ir posakio rinkimų nugalėtojai. lrt.lt
  2. 2,0 2,1 The Lancet Infectious Diseases (2007 m. balandžio mėn.). „Tackling negative perceptions towards vaccination“. The Lancet Infectious Diseases. 7 (4): 235. doi:10.1016/S1473-3099(07)70057-9. PMID 17376373.
  3. 3,0 3,1 Clements, Christopher; Greenough, Paul; Shull, Diana (1 January 2006). „How Vaccine Safety can Become Political – The Example of Polio in Nigeria“. Current Drug Safety. 1 (1): 117–19. doi:10.2174/157488606775252575. PMID 18690921.
  4. Allen A (2007). Vaccine: The Controversial Story of Medicine's Greatest Lifesaver. New York: W. W. Norton & Company, Inc. ISBN 978-0-393-05911-3.
  5. Fitzpatrick, Michael (2007 m. gegužės mėn.). „Vaccine: The Controversial Story of Medicine's Greatest Lifesaver“. Journal of the Royal Society of Medicine. 100 (5): 241. ISSN 0141-0768. PMC 1861410.
  6. 6,0 6,1 Robert M. Jacobson, Jennifer L. St. Sauver, Lila J. Finney Rutten (2015). Vaccine Hesitancy. Concise review for clinicians. Volume 90, Issue 11, p1562-1568. November 01, 2015 DOI:https://doi.org/10.1016/j.mayocp.2015.09.006
  7. Kristina Jackūnaitė (2021). Griežtas medikų perspėjimas – prašymai užkrėsti koronavirusu gali baigtis mirtimi. [1]
  8. „Ten threats to global health in 2019“. Who.int (anglų). Suarchyvuotas originalas 2019-06-27. Nuoroda tikrinta 2020-12-09.
  9. Phadke VK, Bednarczyk RA, Salmon DA, Omer SB (2016 m. kovo mėn.). „Association Between Vaccine Refusal and Vaccine Preventable Diseases in the United States: A Review of Measles and Pertussis“. JAMA. 315 (11): 1149–58. doi:10.1001/jama.2016.1353. PMC 5007135. PMID 26978210.
  10. „Wild poliovirus 2000–2008“ (PDF). Global Polio Eradication Initiative. 2008-02-05. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2007-09-27. Nuoroda tikrinta 2008-02-11.