Vakarų baltų pilkapių kultūra

Vakarų baltų pilkapių kultūra
XIV a. pr. m. e. – I a.
02019 0639 Window urn from the cremation cemetery at Tumiany, Heydeck 1895, Voigtmann 1941.jpg
Urna iš laidojimo lauko Tumianų mieste, Varmijos Mozūrijoje
Dab. valstybės Pietvakarių Lietuva, Kaliningrado sritis, šiaurės rytų Lenkija
Amžius Bronzos amžius
Lingvistinė grupė vakarų baltai
ArcheologicalCulturesOfCentralEuropeAtEarlyPreRomanIronAge.png
Vakarų baltų pilkapių kultūra - violetinė

Vakarų baltų pilkapių kultūra – vėlyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi siaurame Baltijos pajūrio ruože – nuo Sembos iki Kuršo. Išskirta tik pagal laidojimo paminklus.

Kultūros ypatybėsKeisti

Ankstyvuosiuose pilkapiuose aptinkami griautiniai palaidojimai, priskiriami 1500-1300 m. pr. m. e. laikotarpiui[1]. Vėlyvajame laikotarpyje mirusiuosius kremuodavo ir pelenus supildavo į keramines urnas (molinius puodus), pilkapiuose įrengiant sudėtingas akmenų konstrukcijas. Ši tradicija išliko iki ankstyvojo geležies amžiaus (VI-I a. pr. m. e.). Genetiškai susijusi su vėlyvojo neolito-eneolito laikotarpio Pamarių (lenk. Rzucewo) kultūra, gyvavusia Gdansko įlankos ir Aistmarių pakrantėse.

LietuvojeKeisti

Vakarų baltų pilkapių kultūros Lietuvos teritorijoje pavyzdžiai: Šernų (Klaipėdos raj.), Ėgliškių, Kurmaičių (Kretingos raj.) pilkapynai.[reikalingas šaltinis] Čia būdingi pilkapiai su koncentriniais akmenų vainikais, akmenų rentiniais ir sudegintų mirusiųjų kapais. Kurmaičių, Ėgliškių pilkapiuose palaidota po keletą ar keliolika mirusiųjų įvairiai įrengtuose kapuose. Sudeginti kaulai supilti į duobutę, apdėti plokščiais akmenimis ar supilti į urną. IIIII a. pr. m. e. čia plito paprotys laidoti nedegintus mirusiuosius tuose pačiuose pilkapiuose. Į jų kapus buvo dedama žalvarinių papuošalų.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aisčiai. Kilmė E.Jovaiša 2012

NuorodosKeisti