Vaiva Radasta Vėbraitė

   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Vaiva Radasta Vėbraitė-Vėbra
Gimė 1954 m. rugpjūčio 24 d.
Mirė 2008 m. gruodžio 13 d. (54 metai)
Tėvas Juozas Vėbra
Motina Genovaitė Židonytė-Vėbrienė
Sutuoktinis (-ė) James Gust
Vaikai Aras, Liepa, Lokys, Sirvydas
Veikla Lietuvos ir išeivijos visuomenės veikėja
Alma mater Masačusetso technologijos institutas

Vaiva Radasta Vėbraitė-Vėbra (1954 m. rugpjūčio 24 d. – 2008 m. gruodžio 13 d.) – Lietuvos ir išeivijos visuomenės veikėja.[1]

V. Vėbraitės tėvas – Lietuvos kariuomenės savanoris Juozas Vėbra, įžymus mokslininkas, chemijos mokslų daktaras, Lietuvos Tyrimų laboratorijos organizatorius. Motina Genovaitė Židonytė-Vėbrienė buvo romanistė ir bibliotekininkė, lyginamosios literatūros daktarė, parašiusi prancūzų kalba monografiją apie poetą Oskarą Milašių.

Su vyru James Gust susilaukė keturių vaikų – Aro, Liepos, Lokio ir Sirvydo.[1]

Biografija

redaguoti

Vaiva Vėbraitė baigė Masačusetso technologijos institutą, biologijos mokslų magistro laipsnį įgijo Jeilio universitete. Kurį laiką dirbo lietuvių istorijos dėstytoja aukštojoje mokykloje.

Studijų metais įsijungusi į išeivijos lietuvių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, Vaiva Vėbraitė Konektikuto valstijoje įkūrė sekmadieninę lituanistinę mokyklą „Atgimimas“, buvo jos direktorė ir mokytoja, suorganizavo lietuvių tautinių šokių ansamblį „Vėtra“. Parengė (su Maryte Kunciene) lietuvių kalbos vadovėlį JAV Taikos korpuso savanoriams. 1990 m. įsteigė Konektikuto lietuvių ryšių centrą ir jam vadovavo, teikdama informaciją regiono žiniasklaidai apie atkuriamą Lietuvos valstybę.

Ji taip pat buvo pagrindinė peticijų už Lietuvos pripažinimą vajaus organizatorė: jos iniciatyva buvo surinkta per 160 tūkstančių parašų, kurie buvo įteikti JAV Senato vadovams. Vaiva Vėbraitė aktyviai dalyvavo lietuvių organizacinėje veikloje: buvo JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkė, ilgametė šios Bendruomenės Tarybos narė, Valdybos atstovė Lietuvoje.

1990 m. pirmojo atkurtos Lietuvos kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio paskatinta Vaiva Vėbraitė ėmėsi organizuoti Amerikos mokytojų pagalbą Lietuvos mokykloms. Jos ir Jūratės Krokytės-Stirbienės rūpesčiu įsteigta organizacija A.P.P.L.E. (Amerikos mokytojai Lietuvos mokyklai) subūrė JAV lietuvius mokytojus bei dėstytojus ir nelietuvius pedagogus. Pirmieji Lietuvos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai įvyko jau 1991 m. vasarą.

1997 m. Vaiva Vėbraitė vadovavo Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriui. 19982001 m. ėjo švietimo ir mokslo viceministrės pareigas. Nuo 2004 m. iki mirties dirbo Prezidento Valdo Adamkaus patarėja.[1]

V. Vėbraitė palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse, šalia savo tėvo, Lietuvos savanorio Juozo Vėbros.

Išnašos

redaguoti

Nuorodos

redaguoti