Vaitiekus Albertas Gorskis

Vaitiekus Albertas Gorskis
Gorskiai
Herbas „Nałęcz“
Herbas „Nałęcz
Gimė apie 1820 m.
Mirė 1860 m. lapkričio 10 d. (~40 metų)
Palaidotas (-a) Užuguostis
Tėvas Leopoldas Gorskis
Motina Teklė Šumkovskaitė
Sutuoktinis (-ė) Aleksandra Zaleskaitė
Vaikai Marija,
Sofija

Vaitiekus Albertas Gorskis (lenk. Wojciech Albert Gorski, apie 1820 m. – 1860 m. lapkričio 10 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos bajoras, Salantų dvarininkas, Telšių pavieto bajorų maršalka .

GiminėKeisti

Kilęs iš Lenkijos karalystės bajorų Gorskių giminės. Tėvas Leopoldas Gorskis (lenk. Leopold Gorski, 17871825), motina Teklė Šumkovskaitė (lenk. Tekla Szumkowska, apie 1800 m. – ?). Iš tėvo II santuokos broliai – Konstantinas Povilas Aleksandras Henrikas Gorskis (lenk. Konstanty Paweł Aleksander Henryk Gorski, 18231864 m.), Aleksandras Oktavijus Povilas Gorskis (lenk. Aleksander Oktawian Paweł Gorski, 1824 m. – ?), sesuo – Marija Teresė Liudmila fon Kaizerling (vok. Maria Teresa Ludmiła von Kayserlingk, 18221858 m.).

Apie 1810 m. susituokė su Aleksandra Zaleskaite (lenk. Aleksandra Zaleska, apie 1790 m. – ?).

Vaikai
  • Marija Gorskytė-Zaleskienė (lenk. Maria z Gorskich Zaleska, apie 1820 m. – ?), ištekėjo apie 1840 m., vyras – Antanas Zaleskis (lenk. Antoni Zaleski, 18271885 m.), vaikai – Mykolas Zaleskis (lenk. Michał Zaleski, 18501888 m.) ir Juozapa Zaleskytė-Zaleskienė (lenk. Józefa z Zaleskich Zaleska, apie 1857 m. – ?).
  • Sofija Gorskytė-Puzinienė (lenk. Zofia z Gorskich Puzyna, apie 1820 m. – ?), ištekėjo apie 1850 m., vyras – kunigaikštis Aleksandras Puzinas (lenk. Aleksander Puzyna, 18251905 m.).

Palaidotas Užuguosčio bažnyčios šventoriuje.[1]

DvaraiKeisti

Iš tėvo paveldėjo Sepijoniškių dvarą (Trakų apskritis), administravo brolio Konstantino Povilo Aleksandro Henriko Gorskio Salantų dvarą (Telšių apskritis).[2]

VeiklaKeisti

Telšių pavieto bajorų maršalka.

1847 m. drauge su Grūšlaukės dvaro savininku Juozapu Tiškevičiumi remontavo Salantų bažnyčią.[3]

Alberto Gorskio prašymu apie 1826 m. Salantų klebonu buvo paskirtas jo mokytojas, kunigas Stanislovas Čerskis, kuris čia įsteigė medžio raižyklą knygų iliustracijoms, žemėlapiams daryti.[4]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Paulius Vaniuchinas. Konstantinas Gorskis. Varšuvos universiteto profesorius iš Salantų: Nuo Skilandžių iki Salantų. – 2013 m.
  2. Paulius Vaniuchinas. Salantų dvaro valdytojai: Nuo Skilandžių iki Salantų. – 2011 m. gruodžio 27 d.
  3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 26
  4. Liudvikas Jucevičius. Mokyti žemaičiai. – Vilnius, 1975. – P. 47

NuorodosKeisti