Atverti pagrindinį meniu

Vainuto seniūnija

Vainuto seniūnija
Savivaldybė: Šilutės rajono savivaldybė
Centras: Vainutas
Seniūnas: Vitalijus Mockus
Gyventojai (2011): 2 290
Plotas: 148 km²
Tankumas (2011): 15,5 žm./km²
Gyvenvietės: 14
VainutoSeniunija.png

Vainuto seniūnija yra Šilutės rajono savivaldybės rytuose. Teritorija – 14 772 ha. Seniūnija ribojasi su Gardamo, Žemaičių Naumiesčio, Katyčių (visos Šilutės rajonas), Pajūrio, Tenenių (abi Šilalės rajonas) ir Žygaičių (Tauragės rajonas) seniūnijomis.

Vainuto seniūnijoje yra vidurinė mokykla ir jai priklausantys 3 skyriai, 3 bibliotekos, katalikų bažnyčia, kultūros namai, ambulatorija, 2 medicinos punktai, vaistinė, kirpykla, 2 paštai, seniūnija, 8 maisto parduotuvės, medienos perdirbimo ir mėsos produktų gamybos individualios įmonės.

Seniūnijoje veikia katalikiška jaunimo organizacija „Spindulys“, jaunimo klubas „Saulėtekis“, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras. Seniūnijoje gyvenantys katalikai priklauso Vainuto ir Žvingių parapijoms.

Seniūnijoje 2015 m. gyveno 2038 žmonės.[1]

GamtaKeisti

Seniūnijos teritorijoje teka upės Balčia, Bikava, Lazduona, Nibrinė, Šaka, Šyša, Šyšalė, Šustis. Miškai: Dargiškių, Sausgalvių, Vainuto. Juodųjų gandrų ir vapsvaėdžių populiacijai išsaugoti, įsteigtas Vainuto miškų biosferos poligonas.

IstorijaKeisti

Remiantis archeologiniais tyrinėjimais I tūkstantmetyje teritorijoje jau buvo gyvenviečių. XIV a. per ją žygiuodavo kryžiuočiai plėšti žemaičių ir lietuvių. XVI a. pabaigoje žemė priklausė LDK valstybinei žemės valdai. 1779 m. karaliaus Stanislovo Augusto privilegija 50-čiai metų buvo išnuomota grafui Mykolui Ronikeriui.

Iki 1867 m. gyventojai dirbo Vainuto, Žvingių dvaruose, nuo 1867 m. iki XX a. 5-tojo dešimtmečio pabaigos – savo išpirktose žemėse, nuo XX a. 5-tojo dešimtmečio pabaigos kurį laiką – „Gegužės Pirmosios“, „Kivylių“, „Gorainių“, „Už Taiką“ kolūkiuose, vėliau – „Vainuto“, „Kivylių“ ir „Bikavėnų“ tarybiniuose ūkiuose.

1992 m. vietoj tarybinių ūkių susikūrė smulkios žemės ūkio bendrovės, kurios po kelerių metų iširo ir gyventojai pradėjo ūkininkauti savo atgautose žemėse atskirai.

1994 ar 1995 m. įsteigta Vainuto seniūnija.


Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
2001-04 2790
(Išsamiau)
  • 1 miestelis: Vainutas
  • 13 kaimų
  • 2 kaimų dalys
2009-09-01
  • 1 miestelis
  • 13 kaimų

SeniūnaiKeisti

PaveldasKeisti

Archeologiniai paminklai: Bikavėnų kapinynas, Kivylių, Vainuto pilkapis, Lazduonėnų piliakalnis. Kultūros paminklai: Pajūriškių kaimo kapinių statinių kompleksas – XIX amžiaus Šv. Roko koplyčia, 1873 m. kapinių vartai, 1938 m. Bikavėnų koplytstulpis, XIX a. liaudies meistro B. Norvaišos padaryti antkapiniai paminklai Vainuto, Pajūriškių kaimo kapinėse.

Žymūs žmonėsKeisti

Seniūnijos teritorijoje gimė:

GyvenvietėsKeisti

Gyvenvietė Statusas[2] Gyventojų skaičius [3] Pastabos
Aušbikavis k 77
Balčiai k 398
Bikavėnai k 511
Dargiškė k 28
Galnė k 33
Girininkai k 57
Gorainiai k 335
Kivyliai k 93
Lapkasės k 9
Lazduonėnai k 97
Lolytis k 54
Pajūriškiai k 31
Skiržemė k 46
Vainutas mstl 993
  1. „Šilokarčema - Kaip Vainuto seniūnijos gyventojai pasitiko valdžios atstovus?“. silokarcema.lt. 2015-02-21. Suarchyvuotas originalas 2015-03-15. Nuoroda tikrinta 2016-04-23. 
  2. k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  3. 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.

SeniūnaitijosKeisti

2009 m. įsteigtos 7 seniūnaitijos:

  • Aušbikavio seniūnaitija (83 gyv.) – Aušbikavio k.
  • Balčių seniūnaitija (458 gyv.) – Kivylių k., Balčių k.
  • Bikavėnų seniūnaitija (522 gyv.) – Bikavėnų k., Pajūriškių k.
  • Gorainių seniūnaitija (325 gyv.) – Gorainių k.
  • Lazduonėnų seniūnaitija (147 gyv.) – Lazduonėnų k., Skiržemės k.
  • Lolyčio seniūnaitija (56 gyv.) – Lolyčio k., Lapkasių k.
  • Vainuto seniūnaitija (1164 gyv.) – Vainuto mstl., Dargiškės k., Galnės k., Girininkų k.

NuorodosKeisti