Vaineikių pilkapynas
| Vaineikių pilkapynas | |||
|---|---|---|---|
  Vaineikių pilkapynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Rokiškio rajonas | ||
| Seniūnija | Kamajų seniūnija | ||
| Plotas | 8700 m² | ||
| Naudotas | III-IV a. | ||
| Tirtas | 1844, 1939, 1997–1998, 2005 m. m. | ||
| Registro Nr. | 5619 / A556P / AR932 | ||
Vaineikių pilkapynas – pilkapynas Vaineikių kaime (Kamajų sen.), Rokiškio rajone, abipus kelio 3612 Kariūnai–Duokiškis–Vilučiai–Kušliai , prie Liūno ežero vakarinės pakrantės. Pilkapiai (švedkapiai) yra į pietryčius nuo kaimo, miško pakraštyje, pažymėti betoniniu ženklu. Tai valstybės saugoma kultūros vertybė.[1]
Tautosakinės žinios redaguoti
Anksčiau ariamame lauke buvo keliasdešimt pilkapių. Tautosakos rinkėjo Kazimiero Markelio surinktuose vietos žmonių pasakojimuose minima, kad ši vietovė buvo gyvenama nuo senų laikų. Laukuose randama senovės liekanų – akmeninių kirvukų, žalvarinių papuošalų ir kitų radinių. Prie ežerėlio, vadinamo Liūnu ar Liūneliu, esama senkapių. Tai maždaug 100 m ilgio ir tiek pat pločio aukštumėlė. Seniau ji buvo apaugusi mišku. Senieji žmonės atsimena, kad dar XIX a. antroje pusėje šioje vietoje buvo daug akmenų, sudėliotų apskritimais. Akmenys buvę žmogaus galvos didumo, o kai kurie ir didesni, net tokie dideli, kad vienam vos galima buvę juos pajudinti. Čia randama žmonių kaulų, senoviškų ginklų, papuošalų.[2]
Archeologiniai tyrinėjimai redaguoti
Vaineikių pilkapiai žinomi nuo XIX a. Juos pirmieji kasinėjo Pranciškus Vilčinskis, vėliau Jonas Puzinas. Pilkapiai datuojami III-IV a. Literatūroje minima čia buvus apie 50 pilkapių. 1844 m. juos tyrinėjęs P. Vilčinskis perkasė porą pilkapių, rado romėniško laikotarpio dirbinių: antkaklių kūginiais galais, ratelinių smeigtukų, siauraašmenių pentinių kirvukų. 1939 m. vieną pilkapį kasinėjo J. Puzinas.
1997–1998 m. pilkapyną tyrinėjo Andra Simniškytė-Strimaitienė. Iškasti trys pilkapiai, kuriuose rasta 15 griautinių kapų. Dauguma jų yra iš III-IV a. laikotarpio, keli datuojami VI–VII a. Vienas vaiko kapas vėlyvesnis, jau istorinių laikų palaidojimas. Nuo paskutinių kasinėjimų prabėgus 7 metams, t. y. 2005 m. duomenimis, situacija pilkapyno apylinkėse pasikeitė. Anksčiau buvęs užakęs Liūnelio ežeras išvalytas ir praplėstas. Prie jo buvusi negyvenama sodyba tapo prižiūrima kaimo turizmo sodyba. Pilkapyno teritorija kelio Duokiškis–Vilučiai rytų pusėje buvo tvarkoma, prižiūrima (išrinkti nuvirtę, supuvę medžiai, nukritusios šakos).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Objekto Nr. 5619 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Kamajų seniūnija. Lankytinos vietos Archyvuota kopija 2018-12-21 iš Wayback Machine projekto.