Vaineikių Pilalė
| Vaineikių Pilalė | |||
|---|---|---|---|
  Vaineikių Pilalė |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Plotas | 0,15 ha | ||
| Žvalgytas | 1959, 1966, 1994 m. | ||
| Tirtas | 1977 m. | ||
Vaineikių mitologinė vieta, vadinama Pilale, Papilale, Žuvėdų pilale – mitologinė vieta centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Vaineikiuose (Darbėnų seniūnija), 0,32 km į šiaurės rytus nuo kelio Darbėnai–Vaineikiai, 0,2 km į vakarus nuo kelio Vaineikiai–Grūšlaukė, Akmenos kairiajame krante.
Apibūdinimas redaguoti
Tai pusovalio plano aukštumos kraštas, kurį iš rytų, šiaurės ir vakarų pusių juosia Akmenos vingis. Igis rytų - vakarų kryptimi 75 m, plotis šiaurės - pietų kryptimi – 50 m. Šlaitai statūs, 5–6 m aukščio. Piliakalniams būdingų gynybinių įtvirtinimų (pylimo, griovio) nėra.
Teritorijos plotas – 0,15 ha.
Istorija redaguoti
Vieta vadinama Pilale, Papilale, Žuvėdų pilale. Jos rytinėje dalyje seniau buvo 8×5 m dydžio šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi pailga pakiluma, kurioje aptikta akmenų vainikų. Vieta apnaikinta XX a. antroje pusėje ariant ir melioruojant laukus. Pasakojama, kad dirbant žemę buvo rasta žalvarinių ir geležinių dirbinių.
1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1966 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (tyrimų vadovas Adolfas Tautavičius), 1994 m. – Aurelijus Škimelis (Kultūros paveldo centras). 1977 m. tyrinėjo Ignas Jablonskis.
Kultūrinio sluoksnio, gynybinių įtvirtinimų pėdsakų ar laidojimo žymių nerasta. 1966 m. konstatuota „atrodo, kad aukštumos krašte buvęs piliakalnis, kurį jau XIX a. nunešė upė“.[1]
Padavimai redaguoti
1) Šioje vietoje senovėje švedai įsirengė požeminius gyvenamuosius rūsius, į kuriuos patekdavo pro varinius vartus, įrengtus aukštumos šlaite. Kai lietuviai švedus sumušė, juos palaidojo Akmenos ir Šlaveitos santakoje esančiuose Švedų kapeliuose;
2) Rūsiuose ir šiandien tebėra kelios aukso skrynios, kurios retsykiais iškyla iš požemių į paviršių;
3) Seniau šioje vietoje iš žemės iškildavusi raudona ugnis, t. y. degdavę pinigai. Ne vienas drąsuolis ėjo slapta ieškoti užburtų turtų, bet nei vienam to padaryti nepavyko;
4) Pilalėje senovėje stovėjusi Vaineikių valdovo pilis. Jam žuvus, pilis sunyko, o valdovas buvo palaidotas prie Vinkšnupio supiltame pilkapyje.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius: Mintis, 1975. - P. 174 (Nr. 779)
- Vaineikių papilalė. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 8. - L. 208–211, 216
- Aurelijus Škimelis. Neaiškių archeologijos objektų ir paminklų žvalgymas Kretingos r. 1994 metais. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. - Vilnius, 1996. - P. 310–311>