Vaineikių II senosios kapinės

Vaineikių II senosios kapinės
Vaineikių kapinės 2011.JPG

Vaineikių II senosios kapinės
Koordinatės
56°00′52″š. pl. 21°19′57″r. ilg. / 56.014371°š. pl. 21.332405°r. ilg. / 56.014371; 21.332405Koordinatės: 56°00′52″š. pl. 21°19′57″r. ilg. / 56.014371°š. pl. 21.332405°r. ilg. / 56.014371; 21.332405
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 0,03 ha
Naudotas XVII - XIX a.
Žvalgytas 1935, 1992, 1995, 2011 m.
Registro Nr. 24203 /L537/

Vaineikių II senosios kapinės, vadinamos Maro, Sontakio, Švedų kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 24203; senas registro kodas L537) – neveikiančios kapinės centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,21 km į šiaurę nuo kelio Darbėnai - Vaineikiai, 0,06 km į šiaurės vakarus nuo Akmenos ir Šlaveitos santakos.

KapinėsKeisti

Įrengtos Akmenos dešiniajame krante, į santaką su Šlaveita įsiterpiančio kyšulio pakilumoje. Netaisyklingo stačiakampio plano, pailgos šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi, 24 m ilgio, 13 m pločio, pakraščiuose apsodintos medžiais. Laidojimo žymių nesimato.

 
Naujoji kapinių koplytėlė

Kapinėse stovi koplytėlė, o šalia jos – kryžius. Priešais stūkso nykstančio kryžiaus stiebas be skersinio ir stogastulpio stulpas, guli nuvirtęs senas kryžius.

Teritorijos plotas – 0,03 ha.

KoplytėlėKeisti

Medinė, stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, atvira iš priekio, pastatyta ant palaidų akmenų pagrindo. Frontonas išsikyša į priekį, paremtas ant 2 tekintų, profiliuotų kolonėlių. Jo centre yra įstiklinta stačiakampė niša. Stogas dvišlaitis, apskardintas.

IstorijaKeisti

Veikė XVII - XIX a., laidoti Vaineikių gyventojai. Vadinamos Sontakio, Maro, Švedų kapeliais. XIX - XX a. pradžioje buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai.

 
Senoji kapinių koplytėlė

Padavimai:

  • kapinėse palaidoti Vaineikiuose žuvę švedų kariai[1]
  • kapinėse „esą, palaidota prancūzas ir užkasta 5 bačkelės aukso“[2]
  • kapinėse laidoti nuo maro mirę kaimo gyventojai

Nuo seno kapinėse stovėjo koplytėlė, pora kryžių ir stogastulpis, kurie atnaujinti apie 1936 - 1940 m. Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Maloningosios skulptūra 1971 m. įrašyta į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą (DV1481).[3] Senajai koplytėlei, kryžiams ir stogastulpiui baigiant sunykti, 2009 - 2010 m. pastatyta nauja koplytėlė, o šalia jos - nedidelis kryžius.

1935 m. žvalgė Pranas Skersys, 1992, 2011 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė.

19721988 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR491).[4] 1997 m. registruotos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąraše (L537), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[5]

ŠaltiniaiKeisti