Atverti pagrindinį meniu
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Vaikų apeigosapeigos, kuriose pagrindinį vaidmenį atlieka vaikai.

Artėjant Antrajam pasauliniam karui vis daugiau vaikų Lietuvoje dalyvavo su kaimo papročiais susijusioje veikloje. Dėl XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Lietuvos kaime įvykusių socialinių ir kultūrinių pokyčių, laipsniškai mažėjančios mitologinės mąstysenos reikšmės valstiečių sąmonėje, magijos elementai pamažu neteko idėjinio pamato ir sunyko, o buvusios apeigos tapo papročiais. Todėl daugelį buvusių žemdirbystės ritualų iš pradžių parėmė jaunimas, o vėliau – vaikai. Tai, kad suaugusieji anksčiau tik jiems būdingus žemdirbystės ritualus perdavė vaikams, liudija, kad XX a. pirmoje pusėje apeigos pamažu tapo paprasčiausiomis pramogomis ar net žaidimais.

Išskiriami keli vaikų integracijos į kaimo šventes ir vaikų šventes lygmenys:

  1. Apeigose dalyvauja visų amžiaus grupių kaimo bendruomenės gyventojai. Reikia skirti atvejus, kai vaikai šventinėse apeigose dalyvauja kartu su suaugusiaisiais, pavyzdžiui, sėdi prie šventinio vaišių stalo, meldžiasi už giminės mirusiuosius. Tai būdinga šeimoje švenčiamoms ar labiau krikščioniškosios kultūros įtakotoms šventėms.
  2. Apeigas atlieka vieni vaikai, nes to reikalauja ritualas. Kartais vaikams apeigose tekdavo specifinis vaidmuo. Pavyzdžiui, kalėdinių švenčių ciklo metu jie „bliaudavo avinėliais“ po gyvenamųjų namų langais. Taip buvo siekiama užtikrinti gerą avių prieaugį. Kadangi gyvulius drauge su samdomu kerdžiumi dažnai ganydavo vaikai, ganiavos ritualuose nesunku aptikti apeigų, atliekamų ne tik kartu su sodybos šeimininkais, bet ir vienų piemenų.
  3. Seniau suaugusiesiems būdingas apeigas perima vaikai. Tokie atvejai aiškiai rodo papročių kaitos tendenciją. Iš pradžių vaikai ir suaugusieji apeigose dalyvauja lygiomis teisėmis. Vėliau suaugusieji (neretai senoliai) į jas įtraukia vaikus. Galų gale buvusios apeigos tampa vaikų pramogomis (važinejimas rogutėmis).

Pirmaisiais dviem atvejais vaikus įtraukti į apeigas skatino socializacijos procesas, paskutiniuoju – pramoginis bendruomeninių papročių patrauklumas.