Vaikšteniai
{{#if:275
Kaimo ūlyčia
Vaikšteniai
Vaikšteniai
54°28′12″š. pl. 24°45′50″r. ilg. / 54.470°š. pl. 24.764°r. ilg. / 54.470; 24.764 (Vaikšteniai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Trakų rajono savivaldybės vėliava Trakų rajono savivaldybė
Seniūnija Rūdiškių seniūnija
Gyventojų (2011) 21
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vaikštẽniai
Kilmininkas: Vaikštẽnių
Naudininkas: Vaikštẽniams
Galininkas: Vaikšteniùs
Įnagininkas: Vaikštẽniais
Vietininkas: Vaikštẽniuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Wejksztełańce, Wejksztelany

Vaikšteniai – gatvinis kaimas Trakų rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Klepočių, 7 km į pietvakarius nuo Rūdiškių. Kaimą supa Rūdiškių miškai. Yra kapinės. Keliai į Klepočius, Lieponis, Markūnus, Gudakiemį.

Kaimo ūlyčia
Įvažiavimas į Vaikštenius iš šiaurės

Istorija

redaguoti

Kaimas įkurtas XVI a. per Valakų reformą. Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1611 m. Kaimo valdos ribojosi su Klepočių kaimo ir Lieponių dvaro žemėmis, kuriam ir priklausė. Vaikšteniuose gyveno 12 baudžiauninkų ir samdinių šeimų. Per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos karą – nunyko, atkurtas XVIII a. pirmoje pusėje.[2][3]

XVIII a. antroje pusėje priklausė Trakų vaivadijos Valkininkų seniūnijai ir parapijai. Kaimas tuo metu buvo vadinamas Vaikštelėnais.[4] 1910 m. Vaikšteniai priskirti Rūdiškių parapijai.[5] XIX a. pab. pateko į Trakų apskrities Valkininkų valsčių.[6]

1923–1939 m. kaimą okupavo lenkai. 1924 m. Lietuvos „Ryto“ švietimo draugija įsteigė lietuvišką mokyklą, kuri 1927 m. spalio mėn. buvo uždaryta.[7]

1950–1958 m. priklausė „Trakų pilies“ kolūkiui. Nuo 1958 m. buvo Trakų miškų ūkio pagalbinė gyvenvietė.[8]

Architektūra

redaguoti

Trisdešimt aštuonių sodybų gatvinis kaimas yra architektūros paminklas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.[9] Vertingos 2 paminklinės sodybos, kuriose 4 paminkliniai pastatai:  2 namai, 2 tvartai, be to 7 pavieniai paminkliniai pastatai: 5 pirkios, 1 pirkia su tvartu, 1 svirnas. Pirkios stovi arčiausiai gatvės, dauguma galais į ją, raiškiai dekoruotos[10][11].

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2021 m.
1880 m. 1905 m.[12] 1931 m.[13] 1959 m.sur.[14] 1970 m.sur.[14] 1979 m.sur.[15]
125 242 184 177 142 70
1987 m.[16] 1989 m.sur.[17] 2001 m.sur.[18] 2011 m.sur.[19] 2021 m.sur.[20] -
76 69 67 31 21 -

Žymūs žmonės

redaguoti
  • Vaikštenių kaime gimė Algirdas Kazlauskas, vyresnysis policininkas, 1991 m. liepos 31 d. OMON grupės smogikų nužudytas Medininkų pasienio poste. 2006 m. Vaikštenių kaime 15-ųjų žuvimo metinių išvakarėse Algirdui Kazlauskui atidengtas ąžuolo medžio atminimo kryžius.[21]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Kančienė, Jolita. Vaikšteniai / Jolita Kančienė ir kt. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 412.
  3. Šešelgis, Kazys. Vaikšteniai – Iliustr. // Šešelgis, Kazys. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. – Vilnius, 1996. – T. 4: Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai, p. 146–168.
  4. Bieliauskas, Pranas. Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas: 1555–1957. – Trakai, 2004. – P. 19, 148,182.
  5. Česnulis, Vytautas. "Klemensas Maliukevičius – Trakų dekanas, kunigas, kanauninkas ir visuomenininkas [Vaikšteniai]. " // Trakų žemė. – 2008, gruod. 13, p. 4.
  6. Wejksztelany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 193 psl. (lenk.)
  7. Biržiška, Mykolas. Vilniaus Golgota [Vaikštenių mokykla]. – Vilnius, 1992. – P. 367, 430, 494.
  8. Vaikšteniai, Vilnijos Vartai. http://www.vilnijosvartai.lt/locations/listing/?id=449 Archyvuota kopija 2014-08-19 iš Wayback Machine projekto.
  9. „Trisdešimt aštuonių sodybų gatvinis kaimas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-03.
  10. Kančienė, Jolita. Vaikšteniai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 51-58.
  11. Šešelgis, Kazys. Vaikšteniai – Iliustr. // Šešelgis, Kazys. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. – Vilnius, 1996. – T. 4: Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai, p. 146–168.
  12. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  13. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  14. 14,0 14,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. Vaikšteniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 412
  17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  18. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  21. Mickonytė, Aistė. Kryžius Medininkuose žuvusiam Algirdui Kazlauskui. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2006, rugpj. 5, p. 1,4.