Vagenmeisteris
Vagenmeisteris, (rus. вагенмейстер, iš vok. Wagenmeister 'vežimų meistras'), kitaip dar vagenbaueris, vagonmeisteris (вагенбауер; вагонмейстер) – pareigos Rusijos kariuomenėje 1716–1864 m.
Vagenmeisterio pareigos būdavo:
- užtikrinti arklių ir pakinktų priežiūrą,
- žinoti patrankų, haubicų ir mortyrų stovus (lafetus)
- aprūpinti artileriją ir gurguoles pervežimo priemonėmis.
1711 m. buvo išleisti pėstininkų ir dragūnų pulkų etatų aprašymai, kuriuose šios pareigos dar vadinosi oboznik (rus. обозник, обозный 'gurguolininkas'). Tuomet šias pareigas eidavo puskarininkiai, vykdę nerikiuotės kuopų, buvusių kiekviename pulke, feldfebelių pareigas.
Pavadinimas vagenmeisteris atsirado 1716 m., kai Petras I išleido Karių statutą. Tuo metu vagenmeisterius skirdavo generalvagenmeisteris. 1848 m. sausio 30 d. buvo leista gurguolių dalinių vagenmeisteriams, ištarnavusiems puskarininkiu 12 metų, suteikti rikiuotės karininko laipsnį, kai šie išlaiko numatytą egzaminą.
Admiralitete ir artilerijoje vagenmeisteriai būdavo jaunesnieji karininkai. 1722 m. Rangų lentelėje artilerijos vagenmeisteris buvo priskirtas XII klasei. Į jį kreipdavosi „Ваше благородие“. Vagenmeisteris turėdavo padėjėją, kuris vadindavosi untervagenmeisteris.
Vagenmeisterio pareigos kariuomenėje buvo panaikintos 1864 m, o buvę vagenmeisteriai buvo pervadinti į feldfebelius.
Vagenmeisteriai geležinkelyje redaguoti
Šios pareigos išliko geležinkeliuose, kuriuose pirmą kartą paminėtos 1851 m. rugpjūčio 6 d. Geležinkelio vagenmeisteriai būdavo inžinieriai prie geležinkelio viršininko. Vagenmeisterių pareiga buvo prižiūrėti, kad keleiviniai ir prekiniai vagonai bei platformos būtų techniškai tvarkingi.