Vaclovas Dambrauskas
| Vaclovas Dambrauskas | |
|---|---|
| Dievo tarnas | |
| |
| Portreto autorė dailininkė Viktorija Visockytė, 2023 | |
| Gimė | 1887 m. spalio 4 d. Svirbučių dvaras, Kuršėnai |
| Mirė | 1941 m. birželio 25 d. (53 metai) Kuršėnai |
| Palaidotas (-a) | Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Antanas Dambrauskas |
| Motina | Ona Varpučianskytė |
| Dievo tarnas | |
| Veikla | katalikų kunigas, kanauninkas |
| Alma mater | 1909 m. Kauno kunigų seminarija |
Vaclovas Dambrauskas (1878 m. spalio 4 d. Svirbučių dvare, Kuršėnuose – 1941 m. birželio 25 d. Kuršėnai) – kanauninkas, Dievo tarnas.
Biografija
redaguotiMokėsi Kuršėnuose, Šiauliuose, Maskvoje. 1910 m. birželio 20 d. įšventintas kunigu, tuomet jam buvo bemaž 32 m. Po to vikaravo Naujamiestyje, Vosyliškyje, Labūnavoje. Naujamiesčio ir Nauradų mokyklose mokė tikybos. 1925–1941 m. klebonavo Kuršėnuose. 1927–1933 m. pastatė Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurią 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo Telšių vysk. Justinas Staugaitis. 1934 m. pakeltas kanauninku. 1935 m. Telšių vyskupijos sinodo konsultorius. 1938 m. kan. V. Dambrauskui suteiktas neiškeliamo klebono parochus inamovibilis statusas. Teigiama, kad kanauninkas buvo visuomenininkas, daug dėmesio skyrė rūpinimuisi neturtingaisiais, vargšais ir sunkiai sergančiaisiais.[1]
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, komunistai 1941 m. birželio 25 d. 18 val. šventoriuje suėmė iš bažnyčios išėjusį V. Dambrauską bei jį užstojusį ūkininką Kazimierą Pieškų, abu badė durtuvais, talžė šautuvų buožėmis, kol galiausiai nužudė. Kūnus užkasė duobėje. Žudikai po egzekucijos reiškė abejones jų kaltumu. Perlaidojant rasti labai sudarkyti kūnai: prieš nušaunant, klebono akys išbadytos, rankos išlaužtos, o ūkininko nukirsti abiejų rankų pirštai, išdurtos akys, krūtinė subadyta durtuvu ar peiliu. 1941 m. birželio 29 d. abi aukos palaidotos Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje.[2]
Po kanauninko Vaclovo Dambrausko ir ūkininko Kazimiero Pieškaus nužudymo sovietiniai aktyvistai Kuršėnuose, prieš pabėgdami paskui besitraukiančią Raudonąją armiją, daugiau nieko nesuėmė ir nenužudė.[3]
Beatifikacijos byla
redaguoti2000 m. gegužės 7 d. Romoje, prie Koliziejaus, per popiežiaus Jono Pauliaus II vadovaujamas ekumenines pamaldas, kuriomis paminėtas XX a. tikėjimo liudytojų atminimas, kanauninkas Vaclovas Dambrauskas, kaip Lietuvos XX a. tikėjimo liudytojas, įrašytas į Bažnyčios martirologą.[4]
Atminimo diena – birželio 25-oji.[5]
Nuorodos
redaguoti
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kiriliauskas J. Kanauninkas V. Dambrauskas – Palaiminimo byla (1). // Šiaulių kraštas, 2022 05 02.
- ↑ Vasiliauskienė, A. Kunigų kankinių atminimui // XXI amžius, 2011 m. birželio 23 d., Nr. 48 (1928).
- ↑ Kiriliauskas J. Kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1878–1941). (Žmogaus epocha ir jo laikas. Tarnystė. Atminties ženklai) // leidykla “Litera”, Vilnius, 2021.
- ↑ Popiežius pagerbė XX amžiaus tikėjimo liudytojus
- ↑ Katalikų žinynas 2023, Katalikų pasaulio leidiniai: Vilnius, 2023, p. 279–280.