Vachšo slėnis
Vachšo slėnis (tadž. Водии Вахш) – slėnis Vidurinėje Azijoje, pietvakarių Tadžikistane, Vachšo upės žemupyje.[1] Ilgis 110 km. Aukštis nuo 400 m iki 1200 m. Sudarytas daugiausia iš aliuvinių nuogulų. Naftos ir dujų telkiniai (Kičik Belis, Kyzyl Tumšukas). Drėkinamose žemėse – medvilnės pasėliai. Sodininkystė. Slėnyje Vachšo upė daugelyje vietų patvenkta. Svarbiausi miestai: Nurekas, Kalininabadas, Kurgantepa.
Lietuviai redaguoti
Po Antrojo pasaulinio karo slėnyje pradėtos išgauti naudingosios iškasenos. Darbams buvo pasitelkiami politiniai kaliniai ir tremtiniai. 1945 m. birželį į slėnį buvo atgabenta iki 2 tūkstančių Lietuvos gyventojų, daugiausia liuteronų, turinčių vokiškas pavardes ar giminių Vokietijoje. Tremtiniai dirbo vilnamedžių laukuose, kasė bei prižiūrėjo drėkinimo laukus, atliko kitus darbus. Apie 1955-1956 m. tremtiniai buvo reabilituoti. Dauguma jų grįžo gyventi į Lietuvą, kiti pasiliko gyventi Tadžikijoje.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldona Juodvalkytė. Vachšo slėnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 491 psl.