Vaškinė kopernicija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Copernicia prunifera

Vaškinė kopernicija (Copernicia prunifera)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Eilė: Arekiečiai
( Arecales)
Šeima: Arekiniai
( Arecaceae)
Gentis: Kopernicija
( Copernicia)
Rūšis: Vaškinė kopernicija
( Copernicia prunifera)

Vaškinė kopernicija (Copernicia prunifera, port. Carnaúba) – arekinių (Arecaceae) šeimos palmių rūšis, paplitusi pusiau sausringose šiaurės rytų Brazilijos teritorijose (ypač Searos valstijoje).

Medis užauga iki 15 m aukščio, kamieno skersmuo siekia 25 cm. Laja apvali. Lapai delniški, 1,5 m pločio, padengti stora vaško kutikule. Lapkočiai dygliuoti. Žiedynas – 2 m ilgio šluotelė, sudaryta iš dvilyčių, gelsvai rudų žiedų. Vaisiai apskriti, 2,5 cm skersmens, rudi ar juodi.

Iš vaškinės kopercijos lapų vaškinės kutikulės gaminamas karnaubo vaškas. Jis naudojamas kaip maisto priedas, iš jo sudaroma vaškinė dražė, tablečių danga. Taip pat naudojamas kaip kosmetikos, buitinės chemijos gaminių priedas. Palmės vaisiai ir šerdis valgomi, lapai naudojami būstų statyboje.