Vilniaus oro uostas

(Nukreipta iš puslapio VNO)

Koordinatės: 54°38′09″š. pl. 25°17′09″r. ilg. / 54.63575°š. pl. 25.285727°r. ilg. / 54.63575; 25.285727

Vilniaus oro uostas
Atvykimo pastatas
IATA: VNO - ICAO: EYVI
Parametrai
Aerodromo tipascivilinis
OperatoriusVĮ Lietuvos oro uostai
MiestasVilnius
Aukštis virš jūros lygio 197 m
Koordinatės 54°38′03″ š. pl. 25°17′09″ r. ilg. / 54.63417°š. pl. 25.28583°r. ilg. / 54.63417; 25.28583
Tinklalapishttp://www.vilnius-airport.lt
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
01/19 2515 50 asfaltbetonis
Buvusios aerostoties (dab. keleivių atvykimo salė) fasadas su jaunųjų aviamodeliuotojų bareljefais
Aviakompanijos AirBaltic lėktuvas Vilniaus oro uoste prie laipinimo rankovės
„FL Technics“ lėktuvų techninės priežiūros angaras Vilniaus oro uoste
Ne Šengeno erdvės sektorius Vilniaus oro uoste

Vilniaus oro uostas (IATA kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, įsikūręs Vilniaus pietinėje dalyje, Naujininkų seniūnijoje ant plynaukštės, apie 7 km nuo Vilniaus centro. Vieną pakilimo taką turintis oro uostas 2019 m. aptarnavo 5,0 mln. keleivių[1]. Čia veikia „airBaltic“, „Ryanair“ ir „Wizz Air“ orlaivių aptarnavimo bazės. Valdomas valstybinės įmonės Lietuvos oro uostai.

IstorijaKeisti

Oro uostas Vilnius-Kirtimai (lenk. Wilno-Porubanek) savo veiklą pradėjo 1932 m. rugpjūčio 17 d. Kirtimai tuo metu buvo gyvenvietė šalia Vilniaus. Kasdien buvo skrendama maršrutu Varšuva-Vilnius-Varšuva.

1937 m. atidaryta tarptautinė lenkų aviakompanijos LOT linija Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas-Helsinkis,[2] o nuo 1939 m. gegužės 15 d. iš Vilniaus buvo skrendama ne tiesiai į Rygą, bet su tarpiniu nusileidimu Kaune. Buvo planuojama nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje visai netūpti, o skristi nauja trasa Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis.[3] Tą dieną prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas šiuos planus sutrukdė.

Antrojo pasaulinio karo metu naudotas kariniams tikslams. Kaip civilinis oro uostas veiklą atnaujino 1944 m. liepos 17 d.

Po karo LOT atnaujino savo skrydžius į Vilnių. Taip 1955 m. buvo skrendama į Maskvą su nusileidimu Vilniuje.[4] 19561957 m. iš Maskvos į Berlyną buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT lėktuvais, nutupiant tarpiniuose aerodromuose Vilniuje ir Varšuvoje.[5]

19611962 m. jau tik LOT skraidino trasa Varšuva-Vilnius-Varšuva.[6] Pokaryje Maskvą su Praha jungė oro maršrutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Varšuvoje. Skrydžius vykdė tarybinė Aeroflot ir čekoslovakų CSA oro bendrovės.[7] Tarybų Sąjungoje atsiradus reaktyviniams lėktuvams, poreikis tūpti tarpiniuose aerouostuose, kad būtų galima pasipildyti degalų, atkrito. Iš Vilniaus lėktuvai ėmė kilti skrydžiams tik į Tarybų Sąjungos miestus.

Po nepriklausomybės atkūrimoKeisti

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. susikūrė nacionalinės Lietuvos avialinijos (Lithuanian Airlines, vėliau pervadintos į FlyLAL). Jos paveldėjo Aeroflot Vilniaus bazėje turėtus lėktuvus Tu-134, Jak-40, Jak-42 ir An-24 bei An-26. Jie greitai buvo pakeisti moderniais Boeing 737, Boeing 757, Saab 340, Saab 2000 lėktuvais. Susidūrusi su finansiniais sunkumais FlyLAL veiklą nutraukė 2009 m. sausio 17 d. Po FlyLAL bankroto Vilniaus oro uostas neteko reguliarių skrydžių maršrutų į Amsterdamą, Budapeštą, Stambulą, Madridą ir Tbilisį. Be to, FlyLAL vykdė reisus į Dubliną, Frankfurtą, Londoną, Milaną ir Paryžių.

2004 m. savo antrąją bazę Vilniuje atidarė AirBaltic, Latvijos nacionalinis vežėjas, dalinai priklausantis Scandinavian Airlines bendrovei. AirBaltic skraidino orlaiviais Boeing 737 ir Fokker 50 bei vienu metu buvo tapusi didžiausia oro bendrove Vilniaus oro uoste.

Nuo 1992 m. Vilniaus oro uostas yra Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) narys, todėl aktyviai dalyvauja tarptautinėje Europos oro uostų veikloje. Įmonės specialistai nuolat dirba ACI Europe komitetuose: Politikos, Aviacijos saugumo, Ekonomikos, Technikos. Aviacijos saugumo ir Aerodromo priežiūros grupės specialistai mokosi ICAO regioniniame mokymo centre.

2014 m. įvykdytas Lietuvos oro uostų reorganizavimas, po kurio Vilniaus oro uostas tapo Lietuvos oro uostų Vilniaus filialu.

2017 m. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 18 d. oro uostas vykdė kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją. Numatytu laikotarpiu lėktuvai Vilniuje nesileido, o susisiekimas su Lietuva buvo užtikrinamas per kitus oro uostus – dauguma oro linijų šiuo laikotarpiu skrydžius perkėlė į Kauną ir Palangą. Visa darbų vertė siekė 18 mln. eurų.[8]

Veikla, techniniai ir statistiniai duomenysKeisti

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), kaip savarankiška Lietuvos valstybės įmonė veikia nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., steigėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. TVOU užima 326 ha plotą (perimetro ilgis 10,54 km), jame dirba apie 700 specialistų. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2 515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II tūpimo kategorija, įrengta „Siemens“ žiburių signalinė sistema. Aerodromui suteikta 4 E kategorija. TVOU gali aptarnauti 2000 keleivių per valandą, 10000-12000 keleivių per dieną ir apie 3 milijonus keleivių per metus. TVOU dirba dvi orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės: Baltic Ground Services (BGS) ir Litcargus, iš kurių didesnę apyvartos dalį užima BGS[reikalingas šaltinis].

StatistikaKeisti

Metai Aptarnauti keleiviai Pokytis Skrydžių skaičius
1992 248 520
1993 230 200 –7,4 %
1994 352 373 +53,1 %
1995 355 638 +0,9 %
1996 370 537 +4,2 %
1997 410 879 +10,9 %
1998 461 989 +12,4 % 16 711
1999 480 708 +4,1 % 18 711
2000 521 529 +8,5 % 17 277
2001 584 171 +12,0 % 18 362
2002 634 991 +8,7 % 17 124
2003 719 850 +13,4 % 18 336
2004 964 164 +33,9 % 23 665
2005 1 281 872 +33,0 % 29 193
2006 1 451 468 +13,2 % 29 347
2007 1 717 222 +18,3 % 32 840
2008 2 048 439 +19,3 % 37 839
2009 1 308 632 –36,1 % -
2010 1 373 859 +4,98 % 26 106
2011 1 712 467 +24,65 % 27 703
2012 2 208 099 +28,94 % 29 995
2013 2 661 869 +20,55 % 32 778
2014 2 942 670 +10,55 % 37 254
2015 3 336 084 +13,37 % 39 289
2016 3 814 001 +14,33 % 41 304
2017 3 761 837 –1,37 % 39 253
2018 4 922 949 +30,87 % 47 197
2019 5 004 921 +1,67 % 47 440

Baltijos valstybių oro uostų keleivių skaičiusKeisti

Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):

Šalis Oro uostas 2019 2018 2017 2016 2015 2014 2013 2012 2011 2010 2009 2008
  Latvija Rygos oro uostas 7 798 394 7 056 099 6 097 434 5 402 545 5 162 149 4 814 073 4 793 045 4 767 764 5 106 692 4 663 647 4 066 854 3 690 549
  Lietuva Vilniaus oro uostas 5 004 921 4 922 949 3 761 837 3 814 001 3 336 084 2 942 670 2 661 869 2 208 096 1 712 467 1 373 859 1 308 632 2 048 439
  Estija Talino oro uostas 3 267 910 3 007 644 2 648 361 2 221 615 2 166 663 2 017 291 1 958 801 2 206 791 1 913 172 1 384 831 1 346 236 1 811 536
  Lietuva Kauno oro uostas 1 160 591 1 011 067 1 186 074 740 448 747 284 724 314 695 509 830 268 872 618 809 732 456 698 410 165
  Lietuva Palangos oro uostas 338 309 316 643 297 197 232 630 145 441 132 931 127 890 128 169 111 133 102 528 104 600 101 586

Skrydžius vykdančios aviakompanijos ir jų kryptysKeisti

Reguliarieji skrydžiaiKeisti

Aviakompanijų ir jų vykdomų reguliariųjų krypčių sąrašas:[9]

Aviakompanija Kryptys
Aeroflot Maskva (Šeremetjevo)
airBaltic Amsterdamas, Berlynas (Tėgelio), Miunchenas, Paryžius (Šarlio de Golio), Ryga, Talinas
Austrian
Belavia Minskas
Finnair
skrydžius vykdo Nordic Regional Airlines
Helsinkis
Getjet airlines
Freebird Airlines Sezoniškai: Antalija
Lauda Viena (nuo 2019 m. spalio 28 d.)[10]
LOT Polish Airlines Varšuva (Šopeno), Londonas (Sičio)[11]
Lufthansa Frankfurtas Prie Maino
Nordica
skrydžius vykdo LOT Polish Airlines
Talinas, Varšuva (Šopeno)
Norwegian Air Shuttle Oslas (Gardermoeno), Stokholmas (Arlandos)
Pegasus Airlines Vasaros sezonu (užsakomieji skrydžiai): Antalija[12]
RusLine Sankt Peterburgas (Pulkovo)
SAS
Ryanair Amanas[13], Barselona, Paryžius (Bovė), Milanas (Bergamo), Berlynas (Šionefeldo), Birmingemas, Brėmenas, Briuselis (Šarlerua), Kelnas, Kijevas (Boryspilio), Dublinas, Frankfurtas (Hano), Lidsas, Liverpulis, Londonas (Lutono), Londonas (Stanstedo), Madridas, Malta, Niurnbergas, Oslas (Gardermoeno), Roma (Čiampino), Venecija (Treviso)
Vasaros sezonu: Atėnai, Chanija, Korfu
Scandinavian Airlines Oslas (Gardermoeno), Kopenhaga, Stokholmas (Arlandos)
SCAT Airlines Astana
SmartLynx Airlines Sezoniškai (užsakomieji skrydžiai): Bilbao, Gran Kanarija, Rijeka, Varna, Faras
Turkish Airlines Stambulas (Atatiurko)
Ukraine International Airlines Kijevas (Boryspilio)
Vasaros sezonu: Odesa
Wizz Air Agadiras, Atėnai, Barselona, Baris, Paryžius (Bovei), Belfastas, Bilundas, Donkasteris-Šefieldas, Dortmundas, Eindhovenas, Gdanskas, Gioteburgas (Landveterio), Kijevas (Žulijanų), Kutaisis, Larnaka, Londonas (Lutono), Nica, Reikjavikas (Keflaviko), Milanas (Malpensa), Roma (Fjumičino), Oslas (Sandefjordo Torpo), Stokholmas (Skavstos), Tel Avivas, Varšuva (Šopeno)
Žiemos sezonu: Grenoblis, Marakešas

Krovinių gabenimasKeisti

Aviakompanija Kryptys
ASL Airlines Belgium Ryga
DHL Aviation
Skrydžius vykdo Cargoair
Leipcigas, Ryga
Transaviabaltika Minskas

Dirbusios aviakompanijosKeisti

 
FlyLAL lėktuvas Vilniaus oro uoste

Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus oro uoste reguliarius skrydžius vykdė šios oro bendrovės: Aer Lingus, Aerosvit Airlines, Air Ukraine, Ak Bars Aero, British Airways, Czech Airlines, EuroLOT, FlyLAL / Lithuanian Airlines, FlySmaland, Germania, Iceland Express, Yamal Airlines, KLM Royal Dutch Airlines, Air Lituanica, Small Planet Airlines[14], Skyways Express, Star1 Airlines, Swiss International Air Lines, UTair, UTair-Ukraine, Transaero, Vueling[15], Wizz Air Ukraine, WOW air.

TerminalasKeisti

 
Modernizuotas keleivių terminalas

Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954 m.

1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu.

2007 m. atidarytas modernizuotas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus (atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautai). Atnaujinto keleivių terminalo plotas viršija 37 tūkst. m², įrengtos 6 keleivių laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivių registravimo įrangą, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbių asmenų (VIP) salė, priešais keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės.

Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.

Avarijos ir incidentaiKeisti

1959 m. gruodžio 17 d. 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas. Lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.[16]

 
SAS lėktuvas Dash-8-400 po avarinio nusileidimo Vilniaus oro uoste

2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Bombardier Dash 8 Q400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.

SusisiekimasKeisti

 
Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis

Viešasis transportasKeisti

Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia keturi tiesioginiai savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ transporto maršrutai:

  • 3G maršrutas: Oro uostas – Centras – Ukmergės g. – Fabijoniškės (Greitasis maršrutas – stoja ne visose stotelėse)
  • 1 maršrutas: Oro uostas – Kauno g. – Stotis
  • 2 maršrutas: Oro uostas – Vikingų g. – Stotis
  • 4 maršrutas: Kirtimai – Oro uostas (Rodūnios kelio st.) – Stotis (Rodiūnios kelio st. yra prie oro uosto viešbučio, 5 minutės kelio pėsčiomis)
  • 88 maršrutas: Oro uostas – Centras – Senamiestis – Europos aikštė (taip pat važiuoja naktimis kaip 88N)

Privačių vežėjų maršrutai:

TraukiniaiKeisti

Pagrindinis straipsnis – Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis.

2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalį buvo oficialiai atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Atstumas nuo oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km, todėl keleiviams kelionė trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Traukiniai kursuoja kasdien.

NuorodosKeisti

 

Vikiteka

ŠaltiniaiKeisti