VILNIUS TECH Elektronikos fakultetas

VILNIUS TECH Elektronikos fakultetas[1] – Vilniaus Gedimino technikos universiteto struktūrinis padalinys.

VILNIUS TECH Elektronikos fakultetas (EF)
VILNIUS TECH EF logotipas

Įkurtas1961 m.
Dekanasprof. dr. Šarūnas Paulikas
VietaVilnius, Lietuva
Svetainėwww.ef.vilniustech.lt

Istorija redaguoti

1961 m. įkurtame Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale išleistos dvi elektros energijos tiekimo specialybės inžinierių laidos. 1962 m. liepos 1 d. įsteigtas Prietaisų gamybos fakultetas su pirmuoju dekanu S. Marazu ir prodekanu L. Janulioniu. 1964 m. fakultete veikė keturios katedros: Bendrosios fizikos, Elektrotechnikos, Matematikos ir Radijo aparatūros technologijos. Tuo metu fakultetas dieniniame skyriuje rengė garso technikos, radijo aparatūros konstravimo ir gamybos inžinierius, o vakariniame – elektros pavarų ir pramonės įrenginių automatizavimo specialistus, radijo aparatūros konstruktorius ir technologus. 1966 m. nuo Elektrotechnikos katedros atsiskyrusi Skaičiavimo technikos ir matematikos katedra rengė matematinių skaičiavimo mašinų ir programavimo inžinierius. Nuo 1967 m. lapkričio 1 d. fakulteto dekanu tapo Česlovas Teišerskas. 1966–1969 m. laikotarpiu veikė Radioelektronikos katedra, vadovaujama doc. J. Stanaičio.

Dideli pokyčiai įvyko 1969 m. Įkurtame Vilniaus inžineriniame statybos institute fakultetas pavadintas Automatizacijos fakultetu. Jame buvo trys katedros: Elektrotechnikos, Elektros pavarų ir Radijo aparatūros technologijos. Fakultete liko tik vakarinis skyrius. Dieninio skyriaus studentai ir dalis dėstytojų išvyko į Kauną ir ten įkūrė KPI Radijo aparatūros konstravimo katedrą. Todėl vienu metu fakultetas buvo vadinamas Vakariniu. 1978 m. kovo 6 d. fakulteto dekanu tapo doc. Zenonas Vainoris, tačiau greitai jis buvo pakviestas dirbti į Aukštojo mokslo ministeriją. Jo pareigas perėmė ir iki 1991 m. fakultetui vadovavo doc. Algirdas Seilius. Vyriausybės nutarimu 1987 m. fakultete vėl atidarytas dieninis skyrius ir jis tapo KPI Vilniaus fakultetu. Jame buvo dvi profilinės ir viena bendroji katedra.

Autonomiškai organizuotos radijo aparatūros konstravimo ir gamybos bei elektros įrenginių ir autonatizavimo specialybių inžinierių studijos dieniniame ir vakariniame skyriuose. 1991 m. fakultetas sugrįžo į Vilniaus technikos universitetą ir tapo Elektronikos fakultetu. Jo dekanu išrinktas doc. Kazimieras Maceika. Šiuo laikotarpiu susiformavo dviejų specialybių: automatikos ir radioelektronikos trijų pakopų – bakalaurų, magistrantūros ir doktorantūros – studijos su galimybe pasirinkti įvairias specializacijas.

Katedros redaguoti

Fakultete veikia šios katedros:

Elektroninių sistemų katedra[2] redaguoti

Radijo technologijos katedra įkurta 1964 m. 1966 m. ši katedra suskilo į Radijo technologijos ir Radioelektronikos katedras. 1991 m. atkurta Radioelektronikos katedra. 2000 m. Radioelektronikos katedros vedėju išrinktas prof. habil. dr. Romanas Martavičius.

Katedrai priklauso Elektroninių sistemų mokomoji laboratorija.[3]

Elektros inžinerijos katedra[4] redaguoti

Elektros inžinerijos katedra yra viena iš naujausių Vilniaus Gedimino technikos universiteto katedrų (įkurta 2017 m.) sujungus Elektrotechnikos ir Automatikos katedras. Šiuo metu katedroje dirba: 6 profesoriai, 10 docentų, 13 lektorių, 2 asistentai. Pirmosios pakopos studentams dėstomi robotikos, elektrotechnikos, elektronikos, techninio sistemų valdymo, pastatų elektros tinklų ir automatikos, šviesos technikos, elektros tinklo, elektros sistemų ir kiti moduliai. Studijos pirmoje pakopoje vykdomos lietuvių kalba, antrosios pakopos studijos vykdomos anglų ir lietuvių kalbomis.

Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedra[5] redaguoti

1964 m. buvo įkurta Radijo aparatūros technologijos katedra. 1966 m. nuo Radijo aparatūros technologijos katedros atskilo doc. J. Stanaičio vadovaujama Radioelektronikos katedra. 1969 m. KPI Vilniaus filialas buvo reorganizuotas į VISI. Dieninio skyriaus studentų grupės ir dalis katedrų dėstytojų buvo perkelti į KPI. VISI liko viena – Radijo aparatūros technologijos katedra. 1991 m. Radijo aparatūros technologijos katedra padalyta į dvi – Radioelektronikos ir Radijo aparatūros katedras.

2000 m. Radijo aparatūros katedros vedėju išrinktas prof. habil. dr. Julius Skudutis. 2004 m. Radijo aparatūros katedra pavadinta Kompiuterių inžinerijos katedra.

Katedrai priklauso Kompiuterių inžinerijos mokomoji laboratorija.[6]

Kiti mokslo padaliniai redaguoti

  • Elektronikos laboratorija[7]
  • Stiprių magnetinių laukų institutas[8]
  • Telekomunikacijų institutas [9]
  • Mikro- ir nanoelektroninių sistemų projektavimo ir tyrimo laboratorija[10]

Šaltiniai redaguoti