VIII pasaulio regbio čempionatas vyko 2015 m. Anglijoje nuo rugsėjo 18 iki spalio 31 d. Iš 20 rinktinių, dalyvavusių prieš 4 metus vykusiame VII čempionate, nebuvo tik Rusijos: jos vietoje teisę žaisti iškovojo Urugvajus. Tai buvo pirmasis čempionatas, kuriame nebuvo nei vienos debiutuojančios rinktinės.
Pasaulio čempionė Naujoji Zelandija apgynė čempionų titulą, finale nugalėdama Australiją 34–17. Kovoje dėl 3 vietos Pietų Afrika įveikė Argentiną. Tai buvo pirmasis čempionatas, kur nei viena Europos komanda nepateko į pusfinalį. Naujoji Zelandija tapo pirmąja rinktine, kuriai pavyko iškovoti čempionų titulą tris kartus ir antrą kartą iš eilės. Dramatiška Japonijos pergalė prieš favoritę Pietų Afriką turnyro pradžioje buvo laikoma tuo metu “didžiausia staigmena” regbio istorijoje,[1] kurios dėka turnyras jau iš pat pradžių nusipelnė padidinto žiniasklaidos dėmesio. Šeimininkė Anglija, pralaimėjusi rungtynes Australijai ir Velsui, baigė pasirodymą jau po grupių etapo – tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai čempionato vienintelė šeiminikė nepateko į atkrintamąsias varžybas, ir antras kartas, kai į atkrintamąsias varžybas nepateko viena iš šeimininkių.
Iki Tarptautinės regbio tarybos (IRB) nustatytos datos – 2008 m. rugpjūčio 15 d., rekordiškai daug – net 10 šalių pareiškė susidomėjimą rengti 2015 ar/ir 2019 m. pirmenybes: Airija, Anglija, Australija, Italija, Jamaika, Japonija, Pietų Afrika, Rusija, Škotija ir Velsas.[2] 2009 m. pradžioje dėl įvairių priežasčių dauguma jų savo kandidatūras atšaukė, oficialias paraiškas 2015 m. pirmenybėms pateikė 4 regbio sąjungos: Anglija, Italija, Japonija ir Pietų Afrika. 2009 m. liepos 28 d. IRB patvirtino, kad teisė rengti 2015 m. pirmenybes suteikta Anglijai, o 2019 – Japonijai. Tokį IRB pasiūlymą palaikė 16 iš 26 balsavusiųjų narių.[3]
2013 m. gegužės 2 d. kartu su rungtynių tvarkaraščiu patvirtinta, kad rungtynės vyks 12 Anglijos stadionų ir Tūkstantmečio stadione (angl.Millennium Stadium) Velse. 2011 m. IRB sutiko dėl Tūkstantmečio stadiono panaudojimo nežiūrint to, kad jis buvo už pirmenybes organizuojančios šalies ribų. Priimant tokį sprendimą buvo atsižvelgta į stadiono dydį ir strategiškai svarbią vietą.[4] 4 iš 13 stadionų (Kingsholmo, Sandy Park, Tvikenhemo ir Tūkstantmečio) buvo regbio, 2 – bendro naudojimo (Wembley stadionas ir Londono olimpinis stadionas), likusieji – futbolo stadionai.
12 iš 20 rinktinių į čempionatą pateko be atrankos varžybų. Jos 2011 m. vykusio VII pasaulio regbio čempionato grupių varžybose pateko į geriausiųjų trejetukus. Likusios 8 rinktinės iškovojo kelialapius regioniniuose atrankos turnyruose. Anglija užsitikrino dalyvavimą čempionate šeimininkės teisėmis. Čempionate dalyvavo tos pačios komandos, kaip ir 2003 m. pirmenybėse. Rinktinių sąrašas su jų pasauliniu reitingu prieš čempionatą (skliausteliuose):
Prieš burtų traukimą rinktinės buvo paskirstytos į krepšelius pagal to meto naujausią IRB reitingą. Į 3 pirmuosius krepšelius pateko 12 geriausiųjų praeito čempionato rinktinių, automatiškai iškovojusių teisę dalyvauti 2015 m. čempionate:
1 krepšelyje – 4 geriausios rinktinės pagal reitingą,
2 krepšelyje – sekančios 4 geriausios rinktinės pagal reitingą,
3 krepšelyje – sekančios 4 rinktinės pagal reitingą.
Likusios 8 rinktinės buvo paskirstytos į 4 ir 5 krepšelį pagal tokią tvarką:
4 krepšelyje – regioninių kvalifikacijos turnyrų nugalėtojai: Okeanijos, Europos, Amerikos ir Azijos,
5 krepšelyje – Afrikos kvalifikacinio turnyro nugalėtoja, antrą vietą Europos ir Amerikos kvalifikacijos turnyruose užėmusios rinktinės, atkrintamųjų rungtynių (angl.Repechage) nugalėtoja.
Į krepšelius suskirstytos rinktinės:
Toks ankstyvas, net prieš 3 metus iki čempionato pradžios įvykęs burtų traukimas neapsiėjo be kritikos: Pagal reitingą čempionato pradžioje į vieną grupę buvo patekusios 2, 3 ir 4 pajėgiausios pasaulio rinktinės (Australija, Anglija ir Velsas). Po to, kai Anglija pralaimėjo grupės rungtynes Australijai ir Velsui, ir tapo pirmąja į atkrintamąsias varžybas nepatekusia čempionato šeimininke bei čempionų titulą turinčia rinktine, IRB vadovas Brett Gosper sutiko su kritika ir pažadėjo kitą burtų traukimą perkelti arčiau čempionato.[6]
Kiekviena rinktinė galėjo registruoti čempionatui po 31 žaidėją. Žaidėjų sąrašai IRB turėjo būti įteikti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Po šio termino keisti žaidėjų sąrašą buvo galima tik žaidėjo traumos atveju. Žaidėjas, pakeitęs traumuotąjį, galėjo dalyvauti varžybose tik praėjus 48 valandoms nuo jo įtraukimo į rinktinės sudėtį.
Pirmajame arba grupių etape dalyvavo visos 20 rinktinių, padalintų į 4 grupes po 5 komandas. Grupių etapas vyko ta pačia tvarka, kaip ir 2003, 2007 ir 2011 m. pirmenybėse. Kiekvienoje grupėje buvo sužaista po 10 rungtynių, kuriose tarpusavyje žaidė visos grupės rinktinės. Už pergalę buvo skiriami 4 taškai, už lygiąsias – po 2, už pralaimėjimą – 0. Komanda, atlikusi rungtynėse 4 ar daugiau žeminimų, gaudavo papildomą tašką. Papildomas taškas priklausė ir už mažesnį nei 8 taškai pralaimėjimą.
Dvi pirmąsias vietas grupėje iškovojusios rinktinės pateko į ketvirtfinalį, o 3 pirmąsias vietas užėmusios – iškovojo teisę dalyvauti 2019 m. čempionate. Vienodą taškų skaičių surinkusioms rinktinėms vertinti buvo nustatyti tokie kriterijai:
Tarpusavio rungtynių rezultatas;
Bendras pelnytų ir praleistų taškų skirtumas;
Bendras pelnytų ir praleistų žeminimų skirtumas;
Bendras pelnytų taškų skaičius;
Bendras pelnytų žeminimų skaičius;
Oficialus pasaulinis regbio reitingas 2015 m. spalio 12 d.
Jei vienodą taškų skaičių surinktų 3 komandos, iš pradžių pagal šiuos kriterijus būtų nustatyta aukščiausią vietą užėmusi komanda. Paskui, antrai vietai nustatyti, dvi likusios komandos būtų vertinamos iš naujo, pradedant pirmuoju kriterijumi.
Čempionato rezultatyviausiu žaidėju tapo argentiniečių saugas Nicolás Sánchez, surinkęs 97 taškus. Naujosios Zelandijos kraštas Julian Savea atliko daugiausia žeminimų – 8, pakartodamas turnyrų rekordą, kuris priklausė jo tautiečiui Jonahui Lomui ir Pietų Afrikos žaidėjui Bryanui Habanai.[10]
Anglija
Naujoji Zelandija
Nicolás Sánchez (97)
Kardifas
_(cropped).jpg)
.jpg)
.jpg)
Australija
Fidžis
Urugvajus
.jpg)
Pietų Afrika
Škotija
Japonija
Samoa
Jungtinės Amerikos Valstijos
.jpg)
Gruzija
Tonga
Namibija
.jpg)
Airija
Prancūzija
Italija
Rumunija
Kanada