Atverti pagrindinį meniu

VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas

VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas

VGTU Architektūros fakultetas4.jpg
VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas
Įkurtas2012 m.
Dekanasdoc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė
VietaVilnius, Lietuva
Svetainėwww.ki.vgtu.lt

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetasVilniaus Gedimino technikos universiteto struktūrinis padalinys. Šis fakultetas yra įsikūręs VGTU Architektūros rūmuose, esančiuose Trakų g. 1, kartu su Architektūros fakultetu.

IstorijaKeisti

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas – naujas Vilniaus Gedimino technikos universiteto fakultetas, įkurtas 2012 m. vasario 1 d. VGTU Humanitarinio instituto pagrindu. Jame organizuojamos Kūrybinių industrijų I pakopos studijos bei Kūrybos visuomenės komunikacijos II pakopos studijos. Fakulteto studijų programų absolventai turi šias profesinės karjeros perspektyvas – tai darbas informacinių technologijų, kūrybinių, ypač audiovizualiųjų, paslaugų kūrybinių industrijų sektoriuose, (programų kūrimas kine, televizijoje, radijuje; programų platinimas, post-produkcijos paslaugos ir pan.). darbas su naujosiomis medijomis (kūrybinė programinė įranga, skaitmeninis kūrybinis turinys, kompiuteriniai žaidimai), socialinėmis medijomis (tinklaraščiai, interneto enciklopedijos, keitimasis skaitmeniniu kūrybiniu turiniu ir pan.), taip pat kūrybinių paslaugų teikimas (reklamos paslaugos, verslo mugės ir parodos, rinkos tyrimai, mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) paslaugos, kultūrinės ir rekreacinės paslaugos).[1]

Fakulteto padaliniaiKeisti

KatedrosKeisti

Fakultete veikia šios katedros:

Filosofijos ir politologijos katedraKeisti

1961-1992 m. veikė Marksizmo-leninizmo, Filosofijos, TSKP istorijos, Politinės ekonomijos, Mokslinio komunizmo, Estetikos ir teisės, Politologijos katedros. Tai buvo savarankiškos katedros, kuriose buvo dėstomos šios disciplinos: TSKP istorija, politinė ekonomija, filosofija, mokslinis komunizmas, estetika, etika, pedagogika, politologija, teisė. 1992 07 01 Buvusi Politologijos katedra reorganizuota į Humanitarinių ir socialinių mokslų katedrą. 1993 03 31 Humanitarinių ir socialinių mokslų katedra tapo Verslo vadybos fakulteto padaliniu. 2001 07 02 Humanitarinių ir socialinių mokslų katedros pavadinimas pakeistas į Filosofijos ir politologijos katedrą. 2003 06 25 Filosofijos ir politologijos katedra tapo Humanitarinio instituto padaliniu. 2004 m. Filosofijos ir politologijos katedros vedėju tapo prof. dr. Tomas Kačerauskas. Iki 2004 metų katedrai vadovo doc. dr. Aldona Blažienė. 2012 02 01 Filosofijos ir politologijos katedra yra Kūrybinių industrijų fakulteto padalinys.

Kūno kultūros katedraKeisti

Įkurta 1964 m. Iš pradžių šis padalinys vadinosi fizinio lavinimo katedra. Tai buvo savarankiška katedra. Pirmuoju katedros vedėju tapo Vytautas Kulakauskas. Jis katedrai vadovavo 15 metų. Antruoju katedros vedėju 1980 m. buvo išrinktas doc. Vytautas Sakalys. Jis katedrai vadovavo iki 1991 m. Nuo 1991 m. katedrai pradėjo vadovauti doc. Arvydas Mačys. Nuo 1993 m. ši katedra tapo Verslo vadybos fakulteto padaliniu. Nuo 1991 m. Fizinio lavinimo katedros pavadinimas buvo pakeistas į Kūno kultūros katedrą. Nuo 2002 m. Kūno kultūros katedrai vadovauja prof. habil. dr. Povilas Tamošauskas. Nuo 2003 08 01 Kūno kultūros katedra buvo įtraukta į naujai įsikūrusio Humanitarinio instituto struktūrą. Nuo įkūrimo HI vadovavo direktorius profesorius habilituotas daktaras Povilas Tamošauskas, kuris iki 2014m. buvo ir Kūrybinių industrijų fakulteto dekanas.

Kūrybos verslo ir komunikacijos katedraKeisti

2011 metais buvo įkurta Kūrybos verslo ir komunikacijos katedra, kuri vienija įvairių sričių specialistus. Šiuo metu katedroje dirba: 3 profesoriai, 5 docentai, 11 lektorių, 2 asistentai

Kūrybinės industrijos dar vadinamos kūrybos ekonomika, apimančia meno ir kultūros vadybą, komunikaciją, rinkodarą, reklamą, garso ir vaizdo produkciją, projektų organizavimą ir vykdymą. Kūrybinės industrijos jungia informacinių technologijų, vadybos, medijų bei meno mokslo sritis,.

Lietuvių kalbos katedraKeisti

Katedra įkurta 1997 m., kai buvo reorganizuota Kalbų katedra. Lietuvių kalbos katedros vedėju buvo paskirtas prof. habil. dr. Juozas Stonys, kuris katedrai vadovavo iki 2001 m. liepos mėn. Nuo 2002 m. spalio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. katedrai vadovavo doc. dr. Angelė Kaulakienė. Ją pakeitė doc. dr. Rasuolė Vladarskienė.

Katedroje dirba filologijos ir edukologijos mokslų specialistės: 2 docentės ir 5 lektorės.

Lietuvių kalbos katedra palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos standartizacijos departamentu, Lietuvių kalbos instituto kolegomis, Vilniaus universiteto fizinių mokslų specialistais, Matematikos ir informatikos instituto kompiuterininkais, Valstybine lietuvių kalbos komisija. A. Kaulakienė 2002−2007 m. buvo šios komisijos, Koordinavimo tarybos, Terminologijos pakomisės, Specialybės kalbos kultūros programų rengimo pakomisės narė. Doc. dr. Rasuolė Vladarskienė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė yra nuo 2012 m. gegužės mėn.

Užsienio kalbų katedraKeisti

1960 m. KPI Vilniaus filiale įkuriama Kalbų mokymo komisija. Vadovauja dėstytoja Aldona Ona Glemžienė. 1963 m. KPI Rektoriaus prof. dr. K. Baršausko įsakymu Nr. 182 Vilniaus filiale steigiama Kalbų katedra. Vedėja Aldona Ona Glemžienė. 1977 m. Kalbų katedra padalinta į Užsienio kalbų ir Lietuvių ir rusų kalbų katedras. 1992 m. katedros sujungtos ir pervadintos į Kalbų dėstymo centrą. 1993 m. Centras pavadintas Kalbų katedra. Vedėja doc. dr. Liudmila Mauzienė (iki 1997 m.). 1997 m. padalinama vėl dvi: Užsienio kalbų ir Lietuvių kalbos katedros. Nuo 2003 m. katedra priklauso Humanitariniam institutui. Nuo 2012 m. katedra priklauso Kūrybinių industrijų fakultetui.

Užsienio kalbų katedroje mokoma anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų, taip pat dėstoma anglų kalba užsieniečiams.

Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. įvesti kaip laisvai pasirenkami dalykai: vokiečių kalba pradedantiesiems ir pažengusiems, prancūzų kalba pradedantiesiems ir pažengusiems.

Kiti mokslo padaliniaiKeisti

Estetinio ugdymo centras, Sporto ir turizmo klubas "Inžinerija".

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti