Vėderinių piliakalnis

Vėderinių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Vėderinių piliakalnis
Vėderinių piliakalnis
Koordinatės
55°32′34″š. pl. 26°23′19″r. ilg. / 55.5428132°š. pl. 26.3886452°r. ilg. / 55.5428132; 26.3886452
Vieta Ignalinos rajonas
Seniūnija Dūkšto seniūnija
Aukštis 5–7 m
Plotas 24x25
Naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. antroji pusė - I tūkstantmečio vidurys
Žvalgytas 2006
Registro Nr. VT258 / 31118

Vėderinių piliakalnis, Barsukalnis – galimas piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 31118) Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Vedėrinių kaimo šiaurės vakaruose, Dūkšto seniūnija, apie 820 m į pietryčius nuo plento  113  DūkštasVisaginas  ir žvyrkelio RudėniškėsBeržininkai sankryžos, apie 250 m į pietryčius nuo pastarojo plento, apie 50 m į šiaurė – šiaurės vakarus nuo vienos iš Vedėrinių kaimo sodybų.

Piliakalnis redaguoti

Piliakalnis kalvinio tipo, įrengtas kalvotame kraštovaizdyje, atskiroje nedidelėje kalvoje, jos aukščiausioje vietoje. Piliakalnio šlaitai – 5–7 m aukščio. Aikštelė suapvalintos trapecijos formos, 24–25 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir apie 20–22 m pločio pietiniame bei 25 m pločio šiauriniame gale. Aikštelės galuose supilti pylimai: šiaurinis pylimas yra apie 25–26 m ilgio, 7 m pločio ir iki 2 m aukščio; pietinis pylimas sunkiai beišsiskiriantis, jis puslankio formos, apie 20 m ilgio, 2–3 m pločio ir iki 0,5 m aukščio.

Piliakalnio vakarinio šlaito apatinėje dalyje išsiskiria iki 2 m pločio terasa, o pačioje papėdėje – nežymus įdubimas, manoma, tai buvusio gynybinio griovio liekana, nors jis gali būti suformuotas ir vėlyvų arimų. Piliakalnis gerokai apardytas arimų: jis artas statmenai išilginei ašiai, rytų – vakarų kryptimi, todėl aikštelės kraštai suapvalėjo ir tapo nuolaidūs, o aikštelės šiaurinėje pusėje priešais pylimą suformuota iki 0,5–1 m aukščio terasa. Duobėmis iškasinėti ir pylimai bei pietinis piliakalnio šlaitas. Geriausiai išlikę šiaurinis, pietinis ir vakarinis piliakalnio šlaitai.

Į šiaurę nuo piliakalnio yra trikampio formos aukštuma stačiais šlaitais, atskirta giloka loma-grioviu, jo nėra tik pačiame pietrytiniame pakraštyje. Ši aukštuma galimai susijusi su piliakalniu.

Piliakalnio pietinis, rytinis ir šiaurinis šlaitai bei didžioji dalis aikštelės dirvonuoja, o vakarinis šlaitas apaugęs menkaverčiais krūmynais. Keli pavieniai medžiai auga piliakalnio aikštelėje ir ant didžiojo pylimo. Piliakalnį šiaurės vakaruose bei rytuose siekia nedidelės uždurpėjusios lomos, kurios kadaise galėjo būti nedideli ežerėliai.

Piliakalnį vietos gyventojai vadina Barsukalniu. Analogiškai vadinami dar bent 4–5 gretimų apylinkių kalvos. Pasak gyventojų, kadaise piliakalnis iš visų pusių buvo apsuptas Vedėrinių kaimo sodžių, kurių dauguma po Antrojo pasaulinio karo nunyko, o į šiaurę nuo piliakalnio (link geležinkelio) stovėjo kryžius. Už 500 m pietvakarių kryptimi, ant aukštos stambios kalvos yra Beržininkų senkapis.

Tyrimai redaguoti

Piliakalnį 2006 m. vasarą surado Egidijus Šatavičius. Siekiant išsiaiškinti piliakalnio chronologiją ir kultūrinio sluoksnio storį, aikštelės centrinėje dalyje buvo ištirtas nedidelis šurfas (apie 0,25 m² dydžio). Stebėta stratigrafija: viršuje 10–14 cm storio pilkas dirvožemio sluoksnis, žemiau – pilkai rudas priesmėlis – kultūrinis sluoksnis iki 48–58 cm storio ir įžemis – balkšvas priesmėlis. Kultūrinio sluoksnio apatinėje dalyje aptiktos dvi smulkios brūkšniuotosios keramikos šukės.

Piliakalnis preliminariai datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. antrąja puse – I tūkstantmečio viduriu. KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas. 2007-02-27; Nr.: KPD-RM-258. Piliakalnis užima apie 1,04 ha. Paminklo teritorijos plotas 13 600 m².

Aplinkiniai piliakalniai

  Bielkaučiznos piliakalnis 18 km Vitkūnų piliakalnis 9 km Čeberakų piliakalnis 8 km  
Vaškonių piliakalnis 2 km
Dūkšto piliakalnis 4 km
     
     
     
Kazlupiškės piliakalnis 12 km Mieliatilčio piliakalnis 11 km Pūškų piliakalnis 12 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Nuorodos redaguoti