Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

„Ustani bane“ (liet. Kelkis, bane) – kroatų patriotinė daina.

Istorija redaguoti

Poemą Uskrenuće Jelačića bana (Bano Jelačičiaus prisikėlimas) 1866 m. parašė kroatų politikas ir rašytojas Ognjeslavas Utješinovičius Ostrožinskis. Daina Ustaj bane buvo parašyta 1906 m. ir paskelbta 1909 m. Manoma, kad Ustani bane yra anoniminio autoriaus perdaryta daina Ustaj bane.

Tekstas redaguoti

Kroatiškai Lietuviškas vertimas

Bilo je to godine, devetsto i treće,
su našu Hrvatsku stigle nesreće.
Mađarske zastave digo Hedervary
Silom hoće Hrvatsku da nam pomađari.

Ustani bane, Hrvatska te zove, zove,
Ustani bane Jelačiću!

Nema junaka, nema Hrvata,
Kao što je bio Jelačić ban.
A sada njega crna zemlja krije.
I zelena trava prekrila mu grob.

Ustani bane, Hrvatska te zove, zove,
Ustani bane Jelačiću!

Buvo tokie metai, devyni šimtai ir treti,
Kada mūsų Kroatiją puolė nelaimės.
Vengrų vėliavas kėlė Hedervaris
Jėga norėjo Kroatiją suvengrinti.

Kelkis, bane, Kroatija tave šaukia, šaukia,
Kelkis, bane, Jelačičiau!

Nėra didžiavyrio, nėra kroato,
Koks ir buvo banas Jelačičius.
O dabar jį juoda žemė slepia.
Ir žalia žolė užklojo jo kapą.

Kelkis, bane, Kroatija tave šaukia, šaukia,
Kelkis, bane, Jelačičiau!

Kontekstas redaguoti

XX a. pradžioje Kroatija buvo personaline unija sujungta su Vengrijos karalyste, Austrijos-Vengrijos imperijos viena iš dalių, ir patyrė stiprų vengrinimą. Daina buvo pasipriešinimo tam simbolis, nes joje minimas Kroatijos banas Josipas Jelačičius, buvęs vienas iš generolų, numalšinusių 1848 metų vengrų sukilimą.

Komunistinės Jugoslavijos laikais daina dėl nacionalistinių žodžių drausta, legalizuota tik 1991 m. Kroatijai išsikovojus nepriklausomybę.

Nuorodos redaguoti