Ust Cilma

Ust Cilma (rus. Усть-Цильма, kom. Чилимдін) – stambus kaimas Rusijoje, Komių Respublikoje, 425 km į šiaurės rytus nuo Syktyvkaro, Pečioros dešiniajame krante, priešais Cilmos ir Pižmos žiotis. Rajono centras. Yra oro uostas, keltas, kelias į Irajolį (artimiausia geležinkelio stotis). Miškų ir medienos pramonė. Yra Šv. Nikolajaus Stebukladario pravoslavų vienatikių ir Šv. Nikolajaus Stebukladario pomorų sentikių cerkvės, kultūros namai.

Ust Cilma Усть-Цильма

Ust Cilma. Pečioros bandomoji žemės ūkio stotis

Ust Cilma 65°26′02″ š. pl. 52°09′03″ r. ilg. / 65.43389°š. pl. 52.15083°r. ilg. / 65.43389; 52.15083 (Ust Cilma)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Rusija
Respublika	Komija
Rajonas	Ust Cilmos rajonas

Įkūrimo data	1542 m.

Gyventojų (2010)	4 877

Vikiteka	Ust Cilma

Ust Cilma kai kuriuose šaltiniuose laikoma šalčiausia Europos vieta (absoliutus minimumas -70 °C).^[1]

Istorija redaguoti

1542 m. Naugardo pomorui Ivaškai Lastkai caro suteikta teisė naudotis žemėmis prie Pečioros. Taip įkurta viena seniausių rusų gyvenviečių šiaurėje. Pradžioje buvo sidabro ir vario gavybos centras. 1899 m. tapo Pečioros apskrities centru, 1929 m. – rajono centru.

Ust Cilma garsėjo bylinų pasakojimo tradicijoms (1901 m. jas užrašinėjo etnografas N. Onučkovas),^[2] „kalnų“ giedojimu per Petrines.

Šaltiniai redaguoti

↑ Europos gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
↑ Н.Е. Ончуков. Печорские былины. – С.-Петербург: Типо-литография Н. Соколова и В. Пастор, 1904.

[1] Europos gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

[2] Н.Е. Ончуков. Печорские былины. – С.-Петербург: Типо-литография Н. Соколова и В. Пастор, 1904.

[1]

[2]