Urvinis žmogus – žymaus XVIII a. mokslininko Karlo Linėjaus – padėjusio pagrindą šiuolaikiniai biologijos taksonomijai – įvesta sąvoka, kuri galiausiai buvo pripažinta klaidinga. Jis teigė, kad anksčiau būta pirmykščių žmonių Homo troglodytes, kurie neva gyveno Indonezijos archipelago urvuose. Nepaisant to, archeologai tebevartoja šią sąvoka norėdami įvardinti priešistorinius žmones.[1]

Šovė urvas Prancūzijoje.

Iš naujausių tyrimų aiškėja, kad žmonės nors ir paliko piešinių urvuose, ypač Europoje (Šovė, Lasko, Pėš Merl ir Altamiros urvai), tačiau urvuose nuolatos negyveno. Tai veikiau buvo šamanistinės šventvietės, bet būta ir laikinų apsistojimo žymių, rasta kapinynų, akmens amžiaus titnaginių įrankių ir kitų svarbių archeologinių paminklų (pvz., Atapuerka).[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 „The Caveman’s Home Was Not a Cave“. Nautilus. Suarchyvuotas originalas 2016-09-15. Nuoroda tikrinta 2016-07-04.