Urmahlulu
Urmahlulu – pusiau liūto, pusiau žmogaus pavidalo būtybė asirų mitologijoje. Literatūroje dar įvardijamas liūtu-kentauru. Apatinė Urmahlulu kūno dalis buvo liūto pavidalo (įskaitant keturias kojas), o viršutinė – žmogaus (galva, liemuo, rankos). Tokia būtybė buvo vaizduojama Vidurinės ir Naujosios Asirijos karalysčių laikotarpio mene. Urmahlulu neretai vaizduotas dėvintis galvos apdangalą su ragais – dieviškumo simbolį.[1] Dar vaizduotas laikantis lazdą.[2]
Manyta, kad Urmahlulu galįs apginti nuo sparnuoto mirties demono Mukil-reš-lemutti, todėl jo atvaizdai būdavo statomi prie apsiplovimų kambarių,[1][2] pvz., Ninevijos Šiauriniuose rūmuose.[3] Tikėta, kad galįs apginti ir nuo kitų demonų, kaip antai Šulako.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 119. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Bane, Theresa. Encyclopedia of beasts and monsters in myth, legend and folklore. Jefferson, North Carolina. p. 328. ISBN 9780786495054.
- ↑ Kertai, David. The architecture of Late Assyrian royal palaces (First ed.). Oxford. p. 192. ISBN 9780191789724.