Urbonas IV
Urbonas IV lot. Urbanus IV | |
---|---|
182-asis popiežius | |
Gimimo vardas | Jacques Pantaléon |
Gimė | 1195 Trua, Prancūzija |
Mirė | 1264 m. spalio 2 d. |
182-asis popiežius | |
Išrinktas | 1261 m. rugpjūčio 29 d. |
Baigė | 1264 m. spalio 2 d. |
Pirmtakas | Aleksandras IV |
Įpėdinis | Klemensas IV |
Vikiteka | Urbonas IV |
Urbonas IV (1195 m. – 1264 m. spalio 2 d.), tikrasis vardas Jacques Pantaléon – popiežius nuo 1261 iki 1264 m. Jis vienas iš nedaugelio popiežių, kuris nebuvo įšventintas į kardinolus.
Biografija
redaguotiUrbonas IV gimė batsiuvio šeimoje Trua mieste Prancūzijoje. Studijavo teologiją bei teisę Paryžiuje. Buvo kanauninku Lane, o vėliau – Lježo vyskupijoje. 1245 m. jis atkreipė popiežiaus Inocento IV dėmesį, bei buvo deleguotas dviem misijoms į Vokietiją. 1255 m. popiežius Aleksandras IV paskyrė Urboną Jeruzalės patriarchu.
Tuo metu, kai Aleksandras IV mirė, Urbonas buvo Viterbe, kur ieškojo pagalbos engiamiems Jeruzalės krikščionims. Po trijų mėnesių tarpuvaldžio, 1261 m. rugpjūčio 29 d. Kardinolų kolegija išrinko Pantaléoną naujuoju popiežiumi. Jis pasirinko Urbono IV vardą.
Prieš Urbono IV išrinkimą, sužlugo Lotynų imperija. Norėdamas ją atgaivinti, Urbonas IV bandė organizuoti kryžiaus žygį, tačiau žygis nepavyko.
1264 m. Urbonas IV įsteigė Devintinių šventę.
Jis mirė Perudžoje 1264 m. spalio 2 d.
Tannhauserio legenda
redaguotiTannhauseris buvo popiežiaus Urbono IV laikų žinomas lyrinių dainų atlikėjas ir poetas, miręs 1265 m. Legenda, jungianti šiuos du asmenis, gimė po dviejų amžių – baladėse ja pradėta dainuoti apie 1450 m.
Legenda teigia, kad riteris ir poetas Tannhauseris surado slaptus Veneros požeminius namus – Venusbergą, kur praleido metus, garbindamas deivę. Po metų jis pajuto kaltę dėl savo nuodėmės ir atvyko į Romą prašyti popiežiaus Urbono IV nuodėmių atleidimo. Urbonas IV jam atsakė, kad atleis tik tuo atveju, jei jo lazda sužydės. Tannhauseris paliko Romą, o po trijų dienų popiežiaus lazda sužydėjo gražiausiomis gėlėmis. Pasiuntiniai bandė rasti riterį, tačiau jis jau buvo grįžęs į Venusbergą. Daugiau jo niekas nematė.[1]
Nerasta istorinių faktų, kurie galėtų patvirtinti šią legendą.
Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
---|---|---|
Pirmtakas Popiežius Aleksandras IV |
Popiežius Urbonas IV 1261-1264 |
Įpėdinis Popiežius Klemensas IV |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Baring-Gould, Sabine. „The Mountain of Venus“, from Curious Myths of the Middle Ages, (London, 1866)