Uršulė Leduchovska
| Uršulė Leduchovska | |
|---|---|
| |
| U. Leduchovska 1907 m. | |
| Gimė | 1865 m. balandžio 17 d. Losdorfas, dab.  Austrija
|
| Mirė | 1939 m. gegužės 29 d. (74 metai) Roma,  Italija
|
| Palaidotas (-a) | Pnevai |
| Tėvas | Antonis Augustas Leduchovskis |
| Motina | Juzefa Salis-Zizers |
| Veikla | katalikų vienuolė |
| Žinomas (-a) už | šventoji, uršuliečių kongregacijos įkūrėja |
 Vikiteka |
Uršulė Leduchovska |
Uršulė Leduchovska (lenk. Urszula Ledóchowska; 1865 m. balandžio 17 d. Losdorfe, Austrijoje – 1939 m. gegužės 29 d. Romoje, Italijoje) – katalikų šventoji, vienuolė, Kenčiančio Jėzaus Širdies seserų uršuliečių kongregacijos (lenk. Zgromadzenie Sióstr Urszulanek Serca Jezusa Konającego) įkūrėja.
Biografija redaguoti
Uršulė Ledochovska yra kilusi iš kilmingos Lenkijos aristokratų Leduchovskių giminės. 1886 m. Julija Marija (jos pasaulietinis vardas) įstojo Krokuvoje į uršuliečių vienuoliją, pasižymėdama švietimo ir auklėjimo darbais. Kada XIX a. pabaigoje moterys įgijo teisę studijuoti universitetuose, sesuo Uršulė suorganizavo pirmuosius Lenkijoje studenčių bendrabučius.
Vėliau su popiežiaus Pijaus X palaiminimu ji išvyko misijų darbams į Sankt Peterburgą (Rusija), įkurdama ten uršuliečių namus, kurie netrukus gavo savarankiškos bendruomenės teises vienuolijoje. Pusiau nelegaliai seserys užsiėmė švietėjiškais ir katechizavimo darbais, išlaikė mergaičių mokyklas. U. Ledochovska taip pat kūrė mergaičių mokyklas kaimyninėje Karelijoje, susidraugaudama su tenykšte suomių protestantų bendruomene.
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, sesuo Uršulė kaip Austrijos pilietė buvo priversta emigruoti. Persikėlusi į Švedijos sostinę Stokholmą, o vėliau į Daniją, ji rūpinosi lenkų emigrantų ir karo pabėgėlių vaikais, steigė jiems mokyklas ir internatus, dirbo ekumeninį darbą. Uršuliečių namai buvo atviri skirtingų politinių ir religinių pažiūrų žmonėms.
Su karo pabėgėliais ir imigrantų vaikais 1920 m. ji sugrįžo į Lenkiją. Savo vadovaujamą uršuliečių bendruomenę pertvarko į atskirą Šventosios Kenčiančio Jėzaus Širdies uršuliečių kongregaciją. Ji buvo įregistruota 1923 m., o galutinį Šventojo Sosto pripažinimą įgijo 1930 m.
Seserys uršulietės išplito visoje Lenkijoje, taip pat kūrėsi Italijoje, Prancūzijoje, kur steigė bendrabučius neturtingoms merginoms, užsiimdamos jų švietimu ir moraliniu ugdymu. Motina Uršulė rašė jaunimui straipsnius ir knygas, organizavo vaikams eucharistinį bei kitus bažnytinius judėjimus.
1983 m. popiežius Jonas Paulius II Poznanėje beatifikavo motiną Uršulę. 1989 m. jos kūnas buvo pervežtas į Pnevus (Lenkiją). Ji buvo palaidota Pnevų koplyčioje šalia motinos. 2003 m. popiežius Jonas Paulius II kanonizavo ir paskelbė U. Leduchovską šventąja.[1]
Lietuvoje redaguoti
Seserų uršuliečių namai buvo įkurti 1924 m. Juodšiliuose (Vilniaus r.), kur veikė iki 1946 m. 1928 m. uršuliečių namai įsikūrė Vilniuje (J. Skapo g. 4). Pagrindinė uršuliečių veikla buvo našlaičių ir vargstančių vaikų globa. Jų iniciatyva Juodšiliuose buvo atidaryta mokykla, ligoninė. Prieškaryje pradėta Juodšilių bažnyčios statyba. U. Leduchovska keletą kartų lankėsi Vilniuje, taip pat Juodšiliuose. Pirmą kartą čia atvyko 1924 m., paskutinį kartą – 1939 m. sausį.
2003 m. Šv. Uršulės Leduchovskos vardas buvo suteiktas Juodšilių vidurinei mokyklai. Nuo 2007 m. mokykloje veikia mokyklos muziejus, kuriame renkama ir saugoma medžiaga apie mokyklos globėją Šv. Uršulę Leduchovską. Jos vardu pavadinta gatvė Juodšiliuose.