Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Koordinatės: 55°27′03″š. pl. 22°26′29″r. ilg. / 55.45089°š. pl. 22.44133°r. ilg. / 55.45089; 22.44133

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
Upynosbaznycia.JPG
Vyskupija Telšių
Dekanatas Šilalės
Savivaldybė Šilalės rajonas
Gyvenvietė Upyna (Šilalė)
Adresas Nepriklausomybės g. 11
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1836 m.
UpynosBŽN.JPG

Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia stovi Upynos miestelyje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Skaudvilės. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, turi klasicistinių elementų.[1]

IstorijaKeisti

Upynos bažnyčia 1688 m. buvo Šilalės, XVIII a. – Kaltinėnų, nuo 1804 m. – Girdiškės parapijos filija. 1705 m. bažnyčia sudegė, 1706 m. atstatyta, 1834 m. vėl sudegė.

18351836 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Jai varpai atvežti iš uždarytos Raseinių karmelitų bažnyčios. 1864 m. areštuotas ir ištremtas Upynos filialistas Antanas Bogušas (mirė 1871 m. Tobolske). 1913 m. bažnyčia padidinta. 1926 m. įkurta parapija.

Vincentas Juzumas. Žemaičių vyskupija. UpynaKeisti

    Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Upynos miestelis yra Raseinių apskrityje, jis kadaise priklausė seniūnijai. Upyna yra prie Upynalės upelio bei kelio, kuris jungia Upyną su Šilale, Skaudvile, Nemakščiais, Raseiniais. Miestelis mažas, jame dvi gatvės. Vienoje iš jų, Obelyno gatvėje, gyvena savininkai katalikai, kitoje, Skaudvilės gatvėje, gyvena beveik vieni žydai. Apskritai namų šiame miestelyje apie 60 ir visi mediniai. Jomarkų nebūna, o turgus kartą per savaitę. Miestelis buvo Upynos seniūno dvaras. Šiandien jis griuvėsiuose, o žemė išdalinta valstiečiams.

Ponai Slavočinskiai ilgą laiką ėjo Upynos seniūno pareigas, netgi ir prie dabartinės valdžios.

Upynos pavadinimas yra kilęs nuo vandens dievo vardo Upinis, kurį iš pagoniškos pagarbos dievybei tos vietovės mišką pašventino ir pavadino Šventgiriu.

Bažnyčia. Pradinio Upynos steigimo dokumento nėra. Iš kažkokio Kazimiero Mikuličiaus testamento sužinome, kad jis 1607 m. sausio 25 d. užrašė Upynos bažnyčiai 3 tūkst. funtų. Jeigu data neklaidino, Upynos bažnyčios pradžia būtų 1607 m. , tačiau sudarytame 1613 m. bažnyčių sąraše jos nėra. Tikriausiai Upynos bažnyčios įsteigimo data yra 1689 m. 1690 m. oficialiame rašte, tarp kitų bažnyčių yra ir pastaroji kaip Šilalės filija. Pagal švedų karo tradiciją ši bažnyčia turėjo būti sudeginta, bet kas atstatė, nežinoma. Tikriausiai Upynos seniūnas. Žinoma, kad 1716 m. ji jau buvo, nes tai rodo metrikacijos knygos. Upynoje buvo parapijos bažnyčia iki tol, kol įformino Girdiškės parapiją ir nuo to laiko Upyna liko filija. Ši bažnyčia statyta apie 1708 m., restauruota 1820 m., o 1834 m. per miestelio gaisrą sudegė. Kitais metais po gaisro apylinkės gyventojų lėšomis ir filijos kun. Pranciškaus Stankevičiaus pastangomis bažnyčia buvo atstatyta ir ji tebėra iki šios dienos.

Bažnyčia vadinama Panelės Marijos vardu.

Varpinė kartu su bažnyčia sudėgė, ir varpai, kurie buvo, nukrito žemėn ir sudužo. Dabartinė varpinė pastatyta atstatant bažnyčią. Varpai, vyskupijos vadovybės nurodymu, perduoti iš Raseinių karmelitų bažnyčios.

Yra tvarkingai pastatytas filijalisto gyvenamasis namas, bažnyčia turi valaką žemės, kuri kadaise buvo seniūno paskirta. Bažnyčios fondą sudaro 1200 auksinių, kuriuos padovanojo Požerės seniūnas Povilas Juškevičius. 1607 m. Jurgis Mikuličius testamente užrašė bažnyčiai 3000 auksinių, kurie dingo.[2]

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro su vartais (statyti 1973 m., meistras Antanas Martyšius. Jame stovi maža varpinė (XIX a.).

KunigaiKeisti

  • Kun. Ignacas Bielskis – pirmasis klebonas, pastatė Upynos bažnyčią 1706 m.
  • Kun. Juozapas Urbikas
  • Kun. Juozapas Bakučionis
  • Kun. Kazimieras Pliuščevičius 1735–1738 m.
  • Kun. Stanislovas Tarvydas 1738–1740 m.
  • Kun. Pranciškus Krasovskis 1738–1764 m.
  • Kun. Pranciškus Bučnys
  • Kun. Juoapas Bryškovas 1768–1771 m.
  • Kun. Fabijonas Bernadskis 1774–1819 m.
  • Kun. Pranciškus Ukrinas 1813–1814 m. (mirė Upynoje)
  • Kun. Albinas Zabitauskas 1813-
  • Kun. Juozapas Varkulevičius 1819–1823 m.
  • Kun. Vincentas Voinovičius 1823–1826 m.
  • Kun. Myštautas 1825 m.
  • Kun. Pranciškus Stankevičius 1826–1836 m.
  • Kun. Ignacas Bielskis 1841-
  • Kun. Petras Stankevičius 1850-
  • Kun. Antanas Bogužas 1852–1864 m.
  • Kun. Vladislovas Dotrovskis 1864–1869 m.
  • Kun. Vladislovas Miniotas 1869–1886 m.
  • Kun. Stanislovas Pavijukevičius 1883–1886 m.
  • Kun. Vincentas Kauševičius 1886–1908 m.
  • Kun. Juozapas Urbikas
  • Kun. Juozapas Bakučionis
  • Kun. Pranciškus Bučnys
  • Kun. Vladislovas Apulskis 1908–1913 m.
  • Kun. Ignacas Spūdas 1913–1918 m.
  • Kun. Juozapas Puleikis 1918–1925 m.
  • Kun. Mykolas Lovčikas 1925–1932 m.
  • Kun. Jonas Kalvaitis 1932–1949 m.
  • Kun. Kazimieras Žukas 1949–1951 m.
  • Kun. Kazimieras Andriukaitis 1951–1956 m.
  • Kun. Konstantinas Petrikas 1956–1969 m.
  • Kun. Jonas Kusas 1969–1977 m.
  • Kun. Adolfas Pudžemys 1977–1982 m.
  • Kun. Vytautas Skiparis 1982–1988 m.
  • Kun. Jonas Macijauskas 1988–1989 m. (mirė Upynoje)
  • Kun. Romualdas Žulpa 1989–1992 m.
  • Kun. Antanas Saunorius 1992–1994 m.
  • Kun. Alvydas Bridikis 1994–2002 m.
  • Kun. vik. Algirdas Lukšas 1999–2001 m.
  • Kun. Kęstutis Vainorius 2002–2005 m.
  • Kun. Antanas Gutkauskas 2005–2009 m.
  • Kun. Arvydas Mačiulis 2008–2009 m.
  • Kun. Eduardas Steponavičius 2009-2016 m.
  • Kun. Vytautas Šiaudvytis 2016 - [3]

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus“. silalesmuziejus.lt. Suarchyvuotas originalas 2014-07-18. Nuoroda tikrinta 2016-04-10. 
  2. http://www.zemaitijospaveldas.eu/lt/left/zemaitija/istorija/v-juzumas-ir-jo-istorija-/girdiskes/
  3. Lovčikas, Klemensas – Upynos parapijos bažnyčios istorija, 2010 [rankraštis]

NuorodosKeisti