Uolų raižiniai (arba petroglifai; sen. gr. πέτρος – akmuo, sen. gr. γλύφειν – raižyti) – piktograminiai arba logograminiai paveikslėliai, kokiu nors būdu išraižyti ant uolienos (akmens, olos sienos ir kt.) paviršiaus. Tokių dirbinių randama visame pasaulyje. Jie dažniausiai siejami su priešistorinėmis kultūromis ir yra vieni ilgiausiai ir geriausiai išsilaikančių archeologinių radinių. Petroglifai nemaišytini su urvų piešiniais, kuomet paveikslėliai gaminami ne apdirbant uolieną, o ją spalvinant.

Petroglifai. Moabas (Juta, JAV)
Petroglifas Valiulio akmenyje

Seniausi žinomi petroglifai datuojami neolito ar vėlyvojo paleoloito laikotarpiu (prieš 10–12 tūkst. metų), tačiau spekuliuojama ir apie senesnius petroglifus. Prieš 9000–7000 m. paveikslėlius pradėjo keisti rašto ženklai ar jų užuomazgos, tačiau petroglifai vietomis gaminti iki pat XX a.[1] Daugiausia jų randama Afrikoje, Skandinavijoje, Sibire, Šiaurės Amerikos pietvakariuose, Australijoje.

Petroglifuose dažnai vaizduojamos įvairių gyvūnų, žmonių figūros, dangaus kūnai, geometrinės figūros. Tiksli jų paskirtis nežinoma – keliamos hipotezės, kad jie galėję būti šamanų ritualinės praktikos arba pirmykštės bendravimo priemonės, galėjo turėti reikšmę nustatant astronominius reiškinius, migracijos kelius, medžioklės plotus, galėję būti savotiški žemėlapiai.

Taip pat skaitykite redaguoti

 

Išnašos redaguoti

  1. Petroglifai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010

Nuorodos redaguoti