Uogšilys (pelkė)
55°42′20″ š. pl. 25°07′30″ r. ilg. / 55.70556°š. pl. 25.12500°r. ilg.
Uogšilys – pelkė (žemapelkinis raistas) Lietuvoje, Kupiškio rajone, 2,5 km į pietus nuo Šimonių, Šimonių girios šiauriniame pakraštyje. Užima 4,34 km² teritoriją. Vidutinis durpių klodo storis – 1,6 m, didžiausias – 4,5 m. Bendras durpių kiekis – 5 mln. m³. Durpės viksvinės, medieninės bei medieninės-viksvinės. Jų vidutinis drėgnumas 88 %, peleningumas 10,9 %, susiskaidymas 32 %. Po durpių sluoksniu glūdi iki 3,8 m storio sapropelio sluoksnis, po juo – smėlingas dugnas.[1]
Uogšiliu teka Šventosios intakas Pelyša (su intaku Svėdupiu). Pietinėje dalyje telkšo nedideli Uzino (2 ha) ir Varležerio ežerai. Šiaurės vakarinė pelkės dalis (50 ha) sukultūrinta. Netoli pelkės yra Uogšilio ir Inkliuzų kaimai.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Uogšilys (pelkė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 379