Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Uodegos šaulys (angl. tail gunner) – oro šaulys, kulkosvaidžio ar patrankos ugnimi ginantis savo lėktuvą nuo lėktuvų, besiartinančių iš uodegos pusės. Uodegos šaulio kabina būna lėktuvo uodegoje, dažnai pačiame lėktuvo korpuso gale. Kabinoje įtaisytas sukiojamas kulkosvaidis (kartais sudvejintas ar suketverintas) ar patranka. Uodegos šaulio kabina įrengiama taip, kad jis galėtų netrukdomas apšaudyti visą užpakalinę pussferę. Paskutiniais metais uodegos šaulio kulkosvaidis ar patranka gali būti valdomi ir nuotoliniu būdu, tuomet pats šaulys gali būti kitoje lėktuvo vietoje.

Antrojo pasaulinio karo laikų plakatas su „Handley Page Halifax“ bombonešio uodegos šaulio kabina.
Bombonešio „Tu-95“ uodegos šaulio kabina su patranka GŠ-23.
Bombonešio „Lancaster B1“ uodegos šaulio kabina.

Bendras aprašas redaguoti

Uodegos šaulio ginkluotė ir vieta skirtinga skirtinguose lėktuvuose. Antrojo pasaulinio karo metais JAV armijos oro pajėgų sunkiuosiuose bombonešiuose „B-17 Flying Fortress“ ir „B-29 Superfortress“ uodegos šaulio kabina ir jo ginklai būdavo atskirame uodegos bokštelyje, iš kur jis 90° sektoriuje galėdavo apšaudyti užpakalinės pussferės taikinius. Tipinė ginkluotė būdavo du 12,7 mm (0,50 colio) kalibro kulkosvaidžiai „M2 Browning“.

Tuo tarpu JK Karališkųjų oro pajėgų sunkiuosiuose bombonešiuose „Avro Lancaster“ ir „Handley Page Halifax“ uodeginių šaulių bokšteliai turėjo elektros variklius ir sukiojo šaulius su jų keturiais 7,7 mm (0,303 colio) kalibro „M1919 Browning“ kulkosvaidžiais 180° kampu. Panaši buvo ir JAV sunkiojo bombonešio „B-24 Liberator“ uodegos šaulio kabina, tik jis būdavo ginkluotas dviem 12,7 mm kalibro kulkosvaidžiais.

Vokietijos bombonešio „Dornier Do 17“ užpakalinio viršutinio šaulio vieta buvo fiuzeliažo viršuje, pilotų kabinos viršuje. Jis galėjo apšaudyti tik taikinius, esančius lėktuvo gale virš uodegos lygio. Apatinio užpakalinio šaulio vieta buvo lėktuvo apačioje, tiesiai po viršutiniu užpakaliniu šauliu, šis šaulys gynė lėktuvo uodegą apatinėje pussferėje. Bombonešiuose „Heinkel He 111“ ir „Junkers Ju 88“ irgi buvo po du panašiai išdėstytus užpakalinius šaulius.

Tikrų uodegos šaulių neturėjo mažesni šturmo lėktuvai ir pikiruojantys bombonešiai, pvz., „Il-2“ ir „Junkers Ju-87“. Jų užpakaliniai viršutiniai šauliai sėdėdavo piloto kabinos užpakalinėje dalyje, atsisukę atgal. Tokiuose lėktuvuose neretai užpakalinis šaulys būdavo ir radijo operatorius.

Uodegos ir kiti užpakaliniai šauliai atlikdavo ir stebėtojo funkciją: jie turėdavo aptikti iš užpakalio artėjančius priešo naikintuvus.

Užpakaliniai šauliai buvo įprastiniai bombonešių ir kai kurių kitų lėktuvų įgulų nariai. Paskutinį kartą jie dalyvavo kautynėse Vietnamo kare. Vėliau jie pasidarė nebereikalingi, nes oro kautynėse ėmė vyrauti didelio nuotolio ginklai – raketos oras-oras.

Nuorodos redaguoti