Unam sanctam ('Vienai šventai') – bulė, paskelbta 1302 m. popiežiaus Bonifaco VIII.[1] Tuo metu buvo kilęs konfliktas tarp popiežiaus ir Prancūzijos karaliaus Pilypo IV Gražiojo:[1] šis, nepaisydamas popiežiaus autoriteto ir dvasininkijos imuniteto, pradėjo reikalauti mokesčių iš dvasininkų ir kitokiais būdais kištis į bažnytinį gyvenimą.[2]

Bulėje pasaulietinės valdžios pavaldumo popiežiaus valdžiai principas suformuluotas kategoriškai, ginamos universalistinės Katalikų Bažnyčios tendencijos, kontrastuojančios su Vakarų Europos valstybių suverenumo siekimu,[1] išreiškiamas kiekvieno žmogaus priklausomumas nuo popiežiaus, kuris suprantamas kaip Kristaus vietininkas, dalykuose, susijusiuose su išganymu.[2]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 387 psl.
  2. 2,0 2,1 „Unam sanctam“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-16.