Umliautas
Umliautas (vok. Umlaut 'balsių kaita') – fonetinis balsių harmonijos reiškinys, asimiliacijos forma, sutinkama kai kuriose germanų, keltų, Uralo, Altajaus (pvz., kazachų, uigūrų[1]) ir kitose kalbose. Umliauto esmė – užpakalinės eilės balsių virtimas priešakinės eilės balsiais dėl po jų einančių skiemens garsų įtakos, dažniausiai šaknis supriešakėja dėl priesagoje ar galūnėje esančio priešakinės eilės balsio: vok. Hof – Höfe 'kiemas – kiemai', uig. baš – beši 'galva – jų galva', port. parchégio – parchigi 'pakuoju – pakuoji'.
Neretai umliautas žymimas dviem taškais virš raidės – trema ( ¨ ).
Išnašos redaguoti
- ↑ Исследования по уйгурскому языку, Ин-т уйгуроведения Казах. АН, 1988 год.