Umbrų kalba
| Umbrų kalba | |
| Kalbama | Umbrija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 0 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
| Kilmė | indoeuropiečių italikų umbrų–oskų umbrų |
| Rašto sistemos | umbrų, lotynų |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | xum |
Umbrų kalba – išnykusi italikų kalba, vartota umbrų tautos, gyvenusios Apeninų pusiasalio vidurinėje srityje, Umbrijoje. Žinomas šios kalbos vartojimo laikotarpis tęsėsi nuo VII iki I a. pr. m. e. Umbrų kalba gimininga oskų kalbai, jos priskiriamos bendrai umbrų–oskų atšakai, kuriai priklauso dar keletas smulkesnių mirusių pietų Italijos kalbų.
Yra išlikę ~30 rašytinių šaltinių umbrų kalba, iš kurių svarbiausias – Iguvijaus lentelės, rastos dab. Gubijuje (Umbrija). Šiose 9 bronzinėse lentelėse (2 dingusios) aprašytos umbrų religinės apeigos, žynių rangai. Taip pat rasta įrašų Todyje, Asyžiuje, Spolete.
Umbrų kalba dažniausiai būna užrašyta umbrų raštu, kilusiu iš etruskų rašto, bet yra ir lotynišku raštu užrašytų įrašų.
Pavyzdys redaguoti
Umbrų kalbos pavyzdys iš Iguvijaus lentelių:
este persklum aves anzeriates enetu
pernaies pusnaes preveres treplanes
iuve krapuvi tre buf fetu arvia ustentu
vatuva ferine feitu heris vinu heri puni
ukriper fisiu tutaper ikuvina feitu sevum
Vertimas:
Pradėk šią apeigą stebėdamas paukščius
Iš priekio ir iš užnugario, priešais Trebulaus vartus
Paaukok tris jaučius Jupiteriui Grabovijui, dovanok grūdų auką
Patiek šonkaulius ant ližės, aukok su vynu ar midumi
Fizijaus kalnui ir Iguvijaus valstybei.