Umberto Boccioni

Umbertas Bočonis it. Umberto Boccioni

U. Bočonio autoportretas, piešinys
Gimė	1882 m. spalio 19 d. Kalabrijos Redžas
Mirė	1916 m. rugpjūčio 16 d. (33 metai) Verona
Tautybė	italas

Veikla	Dailininkas
Sritis	Futurizmas

Vikiteka	Umberto Boccioni

Umbertas Bočonis (Bočionis, it. Umberto Boccioni, 1882 m. spalio 19 d., Kalabrijos Redžas – 1916 m. rugpjūčio 16 d., Verona) – XX a. pr. italų dailininkas. Vienas reikšmingiausių futurizmo, modernistinės meno srovės, atstovų ir teoretikų.

Biografija redaguoti

Umbertas Bočonis gimė 1882 m. spalio 19 d., Redžio di Kalabrijoje. 1901 m. jis persikėlė į Romą, kur mokėsi privačiai ir lankė užsiėmimus Laisvojoje nuogo kūno mokykloje prie Dailės akademijos. Jis ir Džinas Severinis išmoko puantilistinės tapybos technikos iš Džakomo Balos. 1902 m. U. Bočonis buvo Paryžiuje, kur susipažino su impresionistų ir postimpresionistų tapyba. Jis 1905 m. eksponavo Mostra dei rifiutati ir 1906 m. − Esposizione di belle arti parodose Romoje.

1906 m. Umbertas Bočonis lankėsi Rusijoje, aplankė Padują ir 1906–07 m. žiemą praleido Venecijoje lankydamas piešimo iš natūros pamokas Dailės akademijoje. 1907 m. apsigyveno Milane. 1909–10 m. buvo susijęs su Milano menininkų bendruomene Famiglia Artistica. U. Bočonis susipažino su dailininkais Carlo Carrà ir Luigi Russolo, poetu Filippo Tommaso Marinetti. Pastarasis 1909 m. vasarį publikavo pirmąjį „Futuristų manifestą“. Futuristai žavėjosi moderniųjų technologijų dinamizmu. U. Bočonis prisijungė prie futuristų judėjimo ir 1910 m. prisidėjo prie dviejų manifestų: „Tapytojų futuristų manifestas“ ir „Tapytojų futuristų technikos manifestas“, parašymo. Jis, Carrà, Russolo ir Severini pasirašė pirmąjį, ties antruoju dar pasirašė Džakomas Bala. 1909 m. U. Bočonis nutapė pirmąjį futuristinį paveikslą „Riaušės galerijoje“, kuris dar turėjo puantilizmo bruožų. 1910–11 m. sukurtas „Miesto prabudimas“ jau buvo pilnai futuristinis kūrinys. 1910 m. įvyko pirmoji personalinė U. Bočonio paroda Ca’ Pesaro galerijoje Venecijoje.

1911 m. pabaigoje U. Bočonis nuvyko į Paryžių, kur per Džiną Severinį susipažino su P. Pikasu ir G. Apolineru. Jo kūriniai buvo eksponuoti pirmojoje futuristų parodoje 1912 m. Paryžiuje, Bernheimo Jaunesniojo galerijoje. Ši paroda vėliau buvo pristatyta Londone, Berlyne ir Briuselyje. 1912 m. U. Bočonis pradėjo daugiau užsiimti skulptūra ir publikavo „Futuristinės skulptūros technikos manifestą“. 1912−1914 m. jis bendradarbiavo Italijos futuristų leidinyje Lacerba. 1913 m. jo personalinėje parodoje Boétie galerijoje Paryžiuje buvo ir skulptūros, ir tapybos kūrinių. Jo skulptūros buvo įtrauktos į Nuolatinės futuristų galerijos Romoje ekspoziciją. 1914 m. buvo publikuotas U. Bočonio veikalas „Futuristinė tapyba ir skulptūra (plastinis dinamizmas)“. Pirmojo pasaulinio karo metu 1915 m. U. Bočonis buvo pašauktas į kariuomenę ir susižeidė kavalerijos pratybų metu netoli Veronos, kur mirė 1916 m. rugpjūčio 17 d. Palaidotas Veronoje. Netoli tos vietos, kur U. Bočonis susižeidė, Kjeve pastatytas memorialinis monumentas dailiniinko atminimui. U. Bočonio žymiausiu kūriniu minima skulptūra „Erdvės tęstinumo unikalios formos“ (1913). Ši skulptūra pavaizduota Italijos 20 euro centų monetos averse.