Ultragarsas – garsas, kurio dažnis didesnis už žmogaus ausies juntamo diapazono dažnį, t. y. už 20 000 Hz.[1] Šios bangos taikomos daugelyje sričių. Paprastai išskiriamos trys ultragarso dažnių sritys: žemo (nuo 20 000 iki 100 000 Hz), vidutinio (nuo 100 000 iki 10 000 000 Hz) ir aukšto (nuo 10 000 000 iki 1 000 000 000 Hz).

Vaisiaus gimdoje ultragarsinė nuotrauka, (esant 12 savaičių nėštumui)

Naudojimas medicinoje

redaguoti

Ultragarsas naudojamas žmogaus kūno ultragarsiniam skenavimui (pasinaudojama aidu). Kaulai, riebalai ir raumenys skirtingai atspindi ultragarso bangas. Atspindėtos bangos (aidas) paverčiamos elektros impulsais, kurie suformuoja vaizdą ekrane. Tokiu būdu galima stebėti žmogaus vidaus organus nepažeidžiant kūno. Šiais laikais medicinoje ultragarsas daugiausiai naudojamas stebint moters gimdą.

Ultragarsas medicinoje taip pat taikomas ligoms diagnozuoti (pvz., vėžiui), įvairiems uždegimams gydyti ir t. t.

Kitas naudojimas

redaguoti

Technikoje ultragarsas naudojamas medžiagoms kaitinti, oro pašalinimui iš metalo lydinių, ir skysčių, detalėms valyti ir suvirinti, taip pat aliuminiui ir jo lydiniams lituoti. Defektoskopijoje jis naudojamas medžiagų ir gaminių ydoms aptikti, o hidrolokacijoje vandens telkinių gyliui matuoti, bei po vandeniu esantiems objektams aptikti. Taip pat naudojant ultragarsą galima pjauti, šlifuoti, poliruoti, daryti sriegius bei atlikti kitus apdirbimo procesus ypatingai kietose ir trapiose medžiagose.[2]

Be to, ultragarsu gali būti sterilizuojami maisto produktai, atbaidomi kenkėjai, kurmiai, tarakonai ir blakės. Kartais jis naudojamas kaip sėklų dygimo, augalų augimo ir brendimo stimuliatorius.

Gavimo būdai

redaguoti
  • Ultragarsą galima išgauti šiais būdais:
  • Magnetiniu – stipraus magnetinio lauko veikiami feromagnetikai (nikelis, geležis) keičia savo matmenis. Šiuo būdu gaunamo ultragarso dažnis siekia 50 000 Hz.
  • Elektriniu – stipraus elektrinio lauko veikiamos kai kurios medžiagos (bario titanidas, kvarcinė plokštelė) virpa dideliais dažniais ir gali skleisti iki 104 kHz dažnio ultragarsą.
  • Mechaniniu – pramoninės sirenos, mažų matmenų kamertonai, specialūs švilpukai sukelia virpesius, kurių dažnis daugiau kaip 20 000 Hz

Šaltiniai

redaguoti
  1. Vytautas Jonas Valiukėnas. Ultragarsas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 351 psl.
  2. Neišsemiamos ultragarso galimybės: nuo gręžimo iki suvirinimo Archyvuota kopija 2013-11-18 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2013-12-13


Garso bangos

Ultragarsas | Infragarsas