Ukrainos reichskomisariatas
| Ukrainos reichskomisariatas Reichskommissariat Ukraine | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Trečiasis Reichas
| ||||||
| Administracinis centras | Rivnė | ||||||
| Oficialios kalbos | Vokiečių, ukrainiečių, rusų, lenkų, krymo totorių | ||||||
| Reichskomisaras | Erich Koch (1941–1944) | ||||||
| Gyventojų | 37 000 000 (1941) | ||||||
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg)
.svg)
Ukrainos reichskomisariatas (vok. Reichskommissariat Ukraine) – nacistinės Vokietijos civilinis okupacinis administracinis vienetas, įkurtas okupuotoje Ukrainoje, pietų Baltarusijoje ir tarpukario rytų Lenkijoje per Antrąjį pasaulinį karą. Jį valdė Reicho okupuotų rytų teritorijų ministerija, kuriai vadovavo Alfredas Rozenbergas. Nuo 1941 m. rugsėjo mėn. iki 1944 m. rugpjūčio mėn. reichskomisariatui vadovavo reichskomisaras Ėrichas Kochas. Administracijos užduotys apėmė regiono pacifikavimą ir jo išteklių bei žmonių išnaudojimą Vokietijos naudai. 1941 m. liepos 17 d. Adolfas Hitleris išleido fiurerio dekretą, kuriame apibrėžė naujai okupuotų rytinių teritorijų administravimą.[1]
Nacių okupacija Ukrainoje baigėsi milijonų civilių gyventojų gyvybėmis per Holokaustą ir kitas nacių masines žudynes. Manoma, kad per okupaciją žuvo nuo 900 000 iki 1,6 mln. žydų ir nuo 3[2] iki 4[3] mln. ne žydų tautybės ukrainiečių: kitų šaltinių duomenimis, dėl nusikaltimų žmoniškumui, karo sukeltų ligų ir bado žuvo 5,2 mln. civilių ukrainiečių (visų etninių grupių), o tai sudarė daugiau kaip 12 % tuometinių Ukrainos gyventojų.[4]
IšnašosKeisti
- ↑ „Nazi Conspiracy and Aggression“. Decree of the Fuehrer concerning the administration of the newly-occupied Eastern territories. The Avalon Project at Yale Law School. 1996–2007. Nuoroda tikrinta 2007-10-04.
- ↑ Magocsi, Paul Robert (1996). A History of Ukraine. University of Toronto Press. p. 633. ISBN 9780802078209.
- ↑ Michael Berenbaum (ed.), A Mosaic of Victims: Non-Jews Persecuted and Murdered by the Nazis, New York University Press, 1990; ISBN 1-85043-251-1
- ↑ Vadim Erlikman. Poteri narodonaseleniia v XX veke: spravochnik. Moscow, 2004. ISBN 5-93165-107-1. pp. 21–35.