Ujūnio druskožemis

20°08′01″ p. pl. 67°29′20″ v. ilg. / 20.13361°š. pl. 67.48889°r. ilg. / 20.13361; 67.48889

Ujūnio druskožemis (isp. Salar de Uyuni arba Salar de Tunupa, keč. Uyuni kachi qucha) – didžiausias pasaulyje druskožemis (plotas 10 582^[1] km²). Ji driekiasi 3650 metrų aukštyje, Altiplane ir priklauso Potosi ir Oruro departamentams pietvakarių Bolivijoje. Prieš 40 000 metų ši vietovė buvo dalis didžiulio priešistorinio ežero Minchino. Po Minchino nusausėjimo liko du dabartiniai Poopo ir Uru Uru ežerai bei du pagrindiniai druskožemiai: Koipasa ir Ujūnis. Apskaičiuota, kad Ujūnio druskožemio ištekliai sudaro apie 10 milijardų tonų druskos, iš kurių kasmet iškasama mažiau kaip 25 000 tonų. Ujūnio druskožemis yra viena lankomiausių vietų Bolivijoje. Lygumoje iš druskos pastatytas druskos viešbutis, o lygumos centre yra kaktusais apaugusi Peskado sala.

Naudingosios iškasenos

Be druskos, Ujūnio druskožemyje rasti gausūs ir kitų naudingųjų iškasenų – magnio, kalio, natrio ir borakso – ištekliai. Išankstiniais skaičiavimais, Ujūnio druskožemyje yra apie 5,4 mln. tonų arba maždaug pusė pasaulinių ličio atsargų.^[2]