Ugninė salamandra

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ugninė salamandra (Salamandra salamandra) – uodegotųjų varliagyvių (Caudata) būrio, tikrųjų salamandrų (Salamandridae) šeimos varliagyvių rūšis.

Rūšį 1758 m. pirmąkart aprašė švedų gamtininkas Karlas Linėjus.

Kūnas 15-25 cm ilgio, kartais gali siekti 30 cm, juodai geltonas, kartais su oranžinėmis dėmėmis. Vidinė pusė yra juodai pilka, išmarginta ryškių taškų. Patelės yra šiek tiek didesnės už patinėlius bei pasižymi mažesniu lytiniu dimorfizmu. Apvaisinimas vidinis.

Ugninės salamandros daugumą laiko praleidžia nuošaliose vietose, plyšiuose. Aktyviausios naktį. Minta smulkiais bestuburiais gyvūnais. Esant aukštai arba žemai oro temperatūrai (žiemos ir vasaros sezonui) būna neaktyvios. Salamandros yra sėslios ir daugelį metų gali gyventi toje pačioje vietoje. Ugninės salamandros gali gyventi iki 14 metų.

Ugninės salamandros nuo priešų ginasi nuodais. Didelės liaukos netoli akių ir per visą kūną besitęsiančios spalvotos juostos išskiria neurotoksinus.

Paplitimas

Ugninės salamandros paplitusios Vakarų, Vidurio, Pietų ir Pietryčių Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose. Europoje šiaurinė paplitimo riba praeina per Šiaurės ir Vidurio Vokietiją, į pietus palei Karpatus iki Ukrainos ir Rumunijos ir toliau į pietus per Bulgariją į Graikiją. Pietinė Arealo riba praeina plona paplitimo juosta Šiaurės Afrikoje nuo Maroko iki Alžyro.