Užtaiso maišas
Užtaiso maišas (rus. зарядный картуз; angl. separate loading bag) – artilerijoje šilkinis (medvilninis, acetatinis ar kt. tankaus audeklo) maišas (maišelis), paprastai cilindro formos, kuriame būna parako šaunamasis užtaisas. Betūčiame užtaise į maišą sudedamas visas parako užtaisas
Vietoje palaido užtaisų parako ėmus naudoti paraką, supiltą į užtaisų maišus, padidėjo artilerijos šaudymo sparta.[1][2][3]. Artilerijos šaudmenys, kuriuose naudojami atskiri užtaisų maišai, vadinami trinariais artilerijos šaudmenimis, o pabūklų užtaisymas tokiais šaudmenimis – atskiruoju pabūklo užtaisymu.
Užtaisų maišai naudojami nuo XVII a.[2][3]
Rusijos imperijoje užtaisų maišus ėmė naudoti valdant Petrui I.[4]. Juos pradžioje siūdavo iš medvilninio, lininio ar vilnonio audeklų. XX a. pradžioje juos siuvo vien tik iš šilkinių audinių, nes jų nepažeidžia kandys, jie netįsta nuo didelio svorio ir nerusena (todėl nesukelia pavojaus, kad padegs kitam šūviui įdėta užtaisą).[1]
Audekliniai užtaisų maišai su paraku naudojami ir minosvaidžiuose, pvz., tarybiniame 120 mm pulko minosvaidyje. Jie pritaisomi prie minosvaidžio minos uodeginio strypo, taip padidinant visą šaunamąjį užtaisą ir šūvio nuotolį.[5]
-
120 mm minosvaidžio mina su papildomais užtaisais žiediškuose maišeliuose. -
60 mm minosvaidžio mina su papildomais užtaisais -
Į 120 mm minosvaidžio vamzdį leidžiama mina su papildomo užtaiso maišeliu.
Nuorodos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Картуз зарядный // Советская военная энциклопедия. — Т. 4. — С. 109.
- ↑ 2,0 2,1 Картуз зарядный // Военный энциклопедический словарь / Председатель ред. ком. Н. В. Огарков. — М.: Воениздат, 1983. — 863 с.
- ↑ 3,0 3,1 Картуз зарядный // Словарь военных терминов / сост. А. М. Плехов, ред. С. Г. Шапкин. — М.: Воениздат, 1989. — С. 125. — 335 с. — ISBN 5-203-00175-8
- ↑ Артиллерия // Советская военная энциклопедия. / ред. Н.В. Огарков. том 1. М., Воениздат, 1976. стр.272-288
- ↑ Олег Бегинин. 120-мм полковые миномёты образцов 1938, 1941 и 1943 годов