Užsispyrėlės sutramdymas (opera)
| Užsispyrėlės sutramdymas (opera) | |
|---|---|
 Visariono Šebalino operos „Užsispyrėlės sutramdymas“, pastatytos Kauno valstybiniame muzikiniame teatre programos viršelis.
| |
| Pavadinimas originalo kalba | (rus. «Укрощение строптивой») |
| Kompozitorius | Visarionas Šebalinas |
| Libreto autorius(-iai) | Abramas Gozenpudas |
| Pagal | Viljamo Šekspyro komedijos motyvais |
| Tekstų autorius | į lietuvių kalbą išvertė Sigitas Geda |
| Premjeros data, teatras | 1955 m. Visos Rusijos teatro draugijos sovietinio operos ansamblio koncertiniame atlikime ir 1957 m. gegužės 25 d. Kuibyševo (dabar Samaros) operos ir baleto teatre įvyko sceninė premjera |
| Pastatymai Lietuvoje | Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 1977 m. |
| Žinomiausios dainos | |
„Užsispyrėlės sutramdymas“ – trijų veiksmų komiška opera, parašyta tarybinio rusų kompozitoriaus Visariono Šebalino, Viljamo Šekspyro komedijos motyvais. Libreto autorius Abramas Gozenpudas. Į lietuvių kalbą vertė Sigitas Geda.[1][2]
Apie autorių redaguoti
Visarionas Šebalinas (rus. Виссарион Шебалин) (1902–1965 m) kompozicijos mokėsi Maskvos konservatorijoje N. Miaskovskio klasėje, o baigęs pats tapo kompozicijos dėstytoju. Pedagoginę veiklą V. Šebalinas derino su kūryba, didelį dėmesį skirdamas kameriniam žanrui, parašė visą eilę romansų, kvartetų, styginį trio, sonatų fortepijonui, altui, smuikui, violončelei. Pripažinimo susilaukė jo sukurti chorai bei kantatos. Jis parašė keturias simfonijas ir simfonetas rusiškoms temomis, dvi uvertiūras ir keletą siuitų. V. Šebalinas taip pat parašė nemažai muzikos kino filmams, dramos spektakliams, tokiems kaip „Sadko“, „Pugačiovas“ ir kt.[1][3]
Istorija redaguoti
Viljamo Šekspyro komedijos „Užsispyrėlės sutramdymas“ siužetas kompozitoriaus dėmesį atkreipė netrukus po to, kai jis patyrė sėkmę parašęs muzikinę komediją „Jaunikis iš ambasados“ (1942 m).[3]
Pjesė „Užsispyrėlės sutramdymas“ (1593 m.) yra vienas garsiausių Viljamo Šekspyro kūrinių. Humanistinis pjesės skambesys patraukė Šebaliną. Kompozitorius ir libretistas Abramas Gozenpudas (rus. Абрам Акимович Гозенпуд) siekė perteikti veikėjų gyvenimo suvokimo ryškumą, pjesės atmosferą, kupiną energijos ir entuziazmo. Librete išsaugomos pagrindinės siužetinės linijos, pašalinta nemažai antraeilių veikėjų, pakeistos kai kurios scenos, atskirų epizodų tvarka: pavyzdžiui, operoje trūksta komedijos prologo, įtraukta visiškai nauja Katarinos „perkūnijos“ ir polėkio scena, jos baigiamasis monologas pakeistas pagrindinių veikėjų duetu ir t. t. Tekstas parašytas iš naujo. Iš pirminio šaltinio liko tik kelios dalys – pirmasis Katarinos ir Petručijo duetas, Petručijo monologas vestuvių scenoje ir kai kurie kiti.
Pirmą kartą opera „Užsispyrėlės sutramdymas“ buvo atlikta 1955 m. Visos Rusijos teatro draugijos koncerte. Sceninis kūrinio gyvenimas prasidėjo nuo pasirodymo Kuibyševo (dabar Samara) Operos ir baleto teatre (premjera įvyko 1957 m. gegužės 25 d., S. Bergolco pastatyme). Tų pačių metų rugpjūčio 6 dieną opera buvo parodyta Maskvoje, vėliau Leningrade, Kijeve ir kituose Sovietų Sąjungos miestuose, taip pat ir užsienyje.
Siužetas redaguoti
Veiksmas vyksta Padujoje atgimimo epochos metu.[2][3]
Gatvė priešais Baptistos Manolos namą Padujoje. Naktis. Jauniausiąją Manolos dukrą Bjanką įsimylėję Hortenzijus ir Lučencijus susikivirčija dėl jos numestos gėlės. Prasideda dvikova, tačiau ją nutraukia namuose kilęs skandalas, kurio priežastis – vyriausioji Baptistos dukra Katarina. Į triukšmą subėga kaimynai ir tarnai. Manola neviltyje dėl nuolatinių kivirčų namuose svajoja rasti mokytojus, kurie tinkamu auklėjimu sušvelnintų Katarinos charakterį. Piršliai, pertraukdami vienas kitą, prašo Bjankos rankos, bet pirklys yra tvirtas: pirma turi ištekėti vyriausioji dukra Katarina. Jis žada vienam iš jų atiduoti Bjanką, jei jie padės surasti Katarinai mokytojus ir jaunikį. Bjanka išeina į balkoną ir flirtuoja su Hortensijumi ir Lučensijumi. Išgirdusi jų klegesį, Katarina išvaro seserį ir savo gerbėjus aplieja šaltu vandeniu. Gatvėje pasirodo Petručijus su savo tarnu Grumijumi, kuris atvyko iš Veronos pagerinti savo šlubuojančių finansinių reikalų pelninga santuoka. Jis neturi nieko prieš vesti pirklio dukterį. Katarinos temperamentas jo negąsdina – jis susidoros su bet kuria moterimi! Petručijus lažinasi su nelaimingais Bjankos piršliais, kad po mėnesio prisijaukins Katariną.
Baptistos namuose Katarina liūdna ir vieniša. Ją piktina minia piršlių, kurie derasi su jos tėvu dėl kraičio, ji bjaurisi apsimestiniu Bjankos romumu. Užsispyrimas – jos vienintelė gynyba. Atvyksta Petručijus, Hortenzijus ir Lučencijus. Bjankos piršliai pristatomi kaip poezijos ir muzikos mokytojai. Petručijus prašo pirklio sutikimo tuoktis su vyriausiąja dukra. Baptista ne iš karto sutinka, būdamas įsitikinęs, kad, sužinojęs nuotakos temperamentą, jaunikis nuo jos nusisuks. Jis atsargiai pasiūlo pirmą kartą susitikti su nuotaka, tačiau spaudžiamas Petručijo pradeda aptarinėti vedybų sutartį. Tuo tarpu įsivaizduojami mokytojai pradeda savo pamokas. Lučenzijus, prisidengdamas lotynų kalbos pamoka, prisipažįsta savo meilę Bjankai, o Katarina sulaužo liutnią į Hortenzijaus galvą. Baptista supažindina Katariną su sužadėtiniu. Veltui ji mėtosi drąsiais juokeliais ir net įžeidinėjimais. Petručijus apsimeta nieko nepastebintis ir žavisi Baptistos dukters gerumu. Iš nevilties ji trenkia Petručijui aštrų antausį. Atsakydamas jis praneša Baptistai, kad dėl visko susitarė su savo brangia nuotaka: rytoj jų vestuvės. Baptistos namuose svečiai susirenka į vestuves, bet jaunikio nėra. Katarina nerimauja. Kad ir kaip bjauru, kas jai benutiktų, ji bus sugėdinta, jei nepasirodys jaunikis. Galiausiai Petručijus atvyksta apsirengęs suplyšusiais rūbais ant nuvargusio kumelio. Visi stebisi, Katarina pasipiktinusi. Tačiau jos pasipiktinimas dar labiau padidėja, kai Petručijus paduoda jai senus skudurus, reikalaudamas juos apsivilkti. Tai esąs šeimos palikimas, suknelė, su kuria buvo ištekėjusi jo prosenelė. Jos atsisakymas sukels neišdildomą įžeidimą visai jaunikio šeimai! Katarinai belieka ant savo vestuvinių drabužių užsivilkti tuos suplyšusius skudurus. Kol procesija išvyksta į namų koplyčią, Lučencijus ir Hortenzijus kalbasi su Bjanka. Ji pasirenka Lučencijų. Tuo tarpu vestuvių ceremonija baigiasi, Baptista kviečia svečius prie stalo. Tačiau Petručijus vėl visus nustebina – jis praneša nedelsiant išvykstantis su žmona. Negelbsti nei artimųjų įtikinėjimai, nei Katarinos prašymai. Čiupęs žmoną, jis užšoka ant arklio ir dingsta.
Petručijo užmiesčio namas. Naktis. Siaučia audra. Grumijo tarnai ir Kertis aptaria savo šeimininko vestuves. Pasirodo Petručijus ir Katarina. Ji alkana, išvarginta kelio ir blogo oro. Dabar ji tikisi, kad pagaliau galės pailsėti ir pavakarieniauti. Tačiau Petručijus tęsia savo išdaigas. Jis grąžina visą maistą, patikindamas, kad jis prisvilęs. Katarina tyliai prašo Grumijaus duoti jai ko nors užkąsti, bet jis, ištikimas šeimininko įsakymui, atneša tik garstyčių. Neištvėrusi tolesnių patyčių Katarina bėga iš namų į lietų ir vėją. Petručijus ir tarnai skuba paskui ją ir netrukus grįžta su sąmonės netekusia Katarina.
Petručijo namas. Praėjo mėnuo. Katarina įsimyli savo vyrą, tačiau išdidumas neleidžia to pripažinti. Ji vis dar kenčia nuo jo išdaigų. Petručijus atkakliai žemina maištingą savo užsispyrusią žmoną. Ateina siuvėja ir atneša suknelę, kuria žavisi Katarina, bet Petručijus patikina, kad suknelė prastai pasiūta ir išvaro siuvėją. Katarina karčiai priekaištauja savo vyrui dėl jo nuolatinių pašaipų, bet vietoj atsakymo išgirsta meilės žodžius. Aiškinimąsi nutraukia atvykę svečiai – Baptista, Bjanka su savo vyru Lučencijumi. Seserys išeina į virtuvę. Pasinaudodamas jų nebuvimu, Lučencijus primena lažybas ir siūlo pakviesti žmonas. Ta, kuri ateis pirma, bus nuolankesnė. Visų nuostabai, Katarina pasirodo iškart, o Bjanka išvis atsisako paklusti vyrui. Visi sveikina Petručijų laimėjus lažybas, tačiau jis nelaiko savęs nugalėtoju – jį patį nugalėjo meilė. Su prisipažinimu jis kreipiasi į Katariną ir išgirsta ilgai lauktus meilės žodžius.
Pagrindiniai veikėjai redaguoti
Veronos didikas Petručijus (baritonas), turtingas pirklys Baptista Manola, jo dukros Katarina ir Bjanka (sopranai), Bjanką įsimylėję jaunuoliai Liučencijus (baritonas) ir Hortenzijus (bosas), Petručijo tarnas Grumijus (bosas), Kertis (tenoras), Baptistos tarnas Bjondelas (tenoras), Siuvėjas (tenoras), Baptistos tarnai, Virėjai.
Pastatymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre redaguoti
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre „Užsispyrėlės sutramdymas“ rampų šviesą išvydo 1977 m. rugsėjo 4 dieną.[4]
Pastatyminė grupė: Dirigentas – Stasys Domarkas, režisierius- Rimantas Vaitkevičius, režisieriaus padėjėjas – G. Bliūdžius, dailininkė Irina Birulia, chormeisteriai – Ramūnas Tilvikas ir Albinas Tamulaitis, dirigento asistentas – Juozas Idzelis, sceninio judesio konsultantė – Laisvė Dautartaitė, fechtuotės konsultantė- Aldona Adomaitytė. Koncertmeisteriai – V. Katkevičiūtė, Ligija Richterytė (Janulevičienė), Ina Žvaginytė. Orkestro koncertmeisteris – A. Dirvanauskas.[1]
Pagrindinių vaidmenų atlikėjai:
- Petručijus – Juozas Malikonis, Mykolas Rekys
- Baptista – Vytautas Blažys, Anicetas Kunčius
- Katarina – Danutė Dirginčiūtė, Jūratė Bukauskaitė, Janina Ragaišytė
- Bjanka – Eleonora Kliučiūtė, Aldona Mikšytė
- Liučencijus – Aloyzas Domeika, Eduardas Gutauskas
- Hortenzijus – Jonas Janulevičius
- Grumijus – Vitoldas Christauskas, Feliksas Einas
- Kertis – Vincas Čižauskas, A. Tamulaitis
- Bjondelas –Pranas Petryša
- Siuvėjas – P. Jonaitis, H. Pumputis
- Baptistos tarnai – V. Virganavičius, Č. Žilinskas
- Virėjai – G. Bliūdžius, V. Daraškevičius, A. Miknys
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Kauno valstybinis muzikinis teatras (red. R Pateriabienė), Kaunas, Šviesa, 1980 m.
- ↑ 2,0 2,1 „Užsispyrėlės sutramdymas“, Programa, „Karolio Požėlos spaustuvė“, 1977 m., (KVMT archyvas, Segtuvas „Užssispyrėlės sutramdymas“)
- ↑ 3,0 3,1 3,2 М. Друскин, Опера Шебалина «Укрощение строптивой», www.belcanto.ru [1]
- ↑ V Šebalino opera, „Užsispyrėlės sutramdymas“, Literatūra ir menas, 1977 m. rugsėjo 10 d., N 37 (1606), p. 4, 9, 11. (KVMT archyvas, segtuvas „Užsispyrėlės sutramdymas“)