Užpalių valsčius

55°38′š. pl. 25°35′r. ilg. / 55.64°š. pl. 25.58°r. ilg. / 55.64; 25.58

Užpalių valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Užpaliai

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Ukmergės apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Utenos apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Utenos apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Utenos apskritis (1944–1950)

Užpalių valsčius (rus. Ушпольская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Užpaliai.

Istorija

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.^[1] Po 1863 m. sukilimo iš Užpalių valsčiaus į Sibirą cariniai žandarai ištrėmė 59 šeimas. Ištrėmė valakinius ūkininkus iš šių kaimų: iš Alaušos 2 šeimas (pavardės nenustatytos), iš Antakalnių kaimo 2 šeimas (Justino Namajuškos ir Mataušo Paškonio), iš Butiškių kaimo 2 šeimas (brolių Karolio ir Zigmanto Gladučių), iš Davainių kaimo 8 šeimas (Prano Gaidžio, Adolfo Galvydžio, Dominyko Galvydžio, Izidoriaus Galvydžio, brolių Klemenso ir Stepono Mikšių, Juozapo Repšio ir Petro Žvyrono), iš Degėsių kaimo 1 šeima (Vincento Abukausko), iš Kairiškių kaimo 2 šeimas (Jono Baukio ir Igno Raugo), iš Kaniūkų kaimo 1 šeima (Juozapo Rudoko), iš Kėpių kaimo 1 šeima (Liudviko Urbonavičiaus), iš Kudrių kaimo 1 šeima (Bronislavo Kazicko), iš Kušlių kaimo 1 šeima (Martyno Gelaževičiaus) iš Likunčių kaimo 2 šeimas (Liudviko Būgos ir viena nenustatyta), iš Mikėnų kaimo 1 šeima (Gudelio), iš Neviržos kaimo 1 šeima (Mykolo Miškinio), iš Norvaišių kaimo 11 šeimų (Juozapo Bagdono, Jurgio Barausko, Juozo Baukio, Vinco Gladučio, Tamošiaus Grižo, Jono Gudelio, Vincento Mierkio, Alberto Mikšio, Dominyko Palubinskio, Jono Seibučio ir Jono Vilučio), iš Puodžių kaimo 1 šeima (Gasparo Bauros – Repšio), iš Ramavydiškių kaimo 1 šeima (Karolio Sagadino), iš Rameikių (Remeikių) kaimo 4 šeimas (Dominyko Indrašiaus, Zigmanto Reikalo, Simono Remeikio ir Justino Sirvydžio), iš Šeimyniškių kaimo 2 šeimas (pavardės nenustatytos), iš Traidžiūnų kaimo 3 šeimas (Ciprijono Masiulio, Prano Mikšio ir Nikodemo Repšio), iš Ubagų kaimo 4 šeimas (Gasparo Gaidžio, Prano Kuosos, Zigmanto Trano ir viena nenustatyta), iš Vanagiškių kaimo 3 šeimas (Juozapo Baukio, Kazimiero Baukio ir Veronikos Gaigalienės). Išvardintų valakinių tremtinių sodybose buvo apgyvendinta 111 pravoslavų (unitų) šeima, po dvi – tris kolonistų šeimas kiekviename ūkyje.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Dusetų rajonui (8 apylinkės) ir Utenos rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5598	542 kiemai ^[2]	7 seniūnijos	77
1923 m. (išsamiau)	210	8008	1564		96 gyvenvietės ^[3]
1932 m.	190	11500		10 seniūnijos ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	212			9 apylinkės ^[5]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Daugilis	Daugilio seniūnija	Daugilio apylinkė
Degėsiai	-	Degėsių apylinkė
Gailiešionys	Gailiešonių seniūnija	-
Kaimynai	Kaimynų seniūnija	Kaimynų apylinkė
Kaniūkai	Kaniūkų seniūnija	-
Kureišiškės	Kureisiškių seniūnija	Kureišiškių apylinkė
Norvaišiai	Norvaišių seniūnija	Norvaišių apylinkė
Tarvydžiai	-	Tarvydžių apylinkė
Užpaliai	Užpalių I seniūnija, Užpalių II seniūnija	Užpalių apylinkė
Vaiskūnai	Vaiskūnų seniūnija	Vaiskūnų apylinkė
Vilučiai	Vilučių seniūnija	Vilučių apylinkė
Iš viso:	10 seniūnijų	9 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1864	Čižiškės	Juozas Baranauskas, knygnešys	1928
1893	Alinauka	Kazys Pakštas, geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas	1960
1914	Kušnieriūnai	Antanas Raguotis, partinis veikėjas	2003
1922	Puodžiai	Bronius Vaškelis, literatūrologas, teatrologas	2021
1925	Degėsiai	Juvencijus Lapė, psichologas	2011
1928	Kaniūkai	Aleksas Garunkštis, geografas ir geologas	1992
1930	Kėpiai	Vytautas Merkys, matematikas	2024
1931	Baltakarčiai	Gediminas Isokas, rašytojas, miškininkas	2020
1937	Traidžiūnai	Algirdas Indrašius, dailininkas	2024
1939	Galiniai	Algimantas Antanas Kubiliūnas, kompozitorius, pedagogas
1940	Toleikiai	Bronius Kavolėlis, inžinierius mechanikas	2019
1940	Kušliai	Albinas Kusta, inžinierius hidrotechnikas
1941	Baltakarčiai	Vilius Antanas Geleževičius, inžinierius elektromechnikas	2014
1943	Norvaišiai	Vytautas Indrašius, kraštotyrininkas, rašytojas

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 454
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 763–776 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 171
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 767 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 775 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 176

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 454

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 763–776 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 171

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 767 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 775 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 176

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]