Užpalių valsčius
Koordinatės: 55°38′š. pl. 25°35′r. ilg. / 55.64°š. pl. 25.58°r. ilg.
| Užpalių valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Administracinis centras | Užpaliai | |
| 1861–1915 m. | Ukmergės apskritis | |
| 1919–1950 m. | Utenos apskritis | |
Užpalių valsčius (rus. Ушпольская волость) – valsčius, buvęs šiaurės rytų Lietuvoje. Centras – Užpaliai.
IstorijaKeisti
Valsčius įkurtas 1861 m. Po 1863 m. sukilimo iš Užpalių valsčiaus į Sibirą cariniai žandarai ištrėmė 59 šeimas. Ištrėmė valakinius ūkininkus iš šių kaimų: iš Alaušos 2 šeimas (pavardės nenustatytos), iš Antakalnių kaimo 2 šeimas (Justino Namajuškos ir Mataušo Paškonio), iš Butiškių kaimo 2 šeimas (brolių Karolio ir Zigmanto Gladučių), iš Davainių kaimo 8 šeimas (Prano Gaidžio, Adolfo Galvydžio, Dominyko Galvydžio, Izidoriaus Galvydžio, brolių Klemenso ir Stepono Mikšių, Juozapo Repšio ir Petro Žvyrono), iš Degėsių kaimo 1 šeima (Vincento Abukausko), iš Kairiškių kaimo 2 šeimas (Jono Baukio ir Igno Raugo), iš Kaniūkų kaimo 1 šeima (Juozapo Rudoko), iš Kėpių kaimo 1 šeima (Liudviko Urbonavičiaus), iš Kudrių kaimo 1 šeima (Bronislavo Kazicko), iš Kušlių kaimo 1 šeima (Martyno Gelaževičiaus) iš Likunčių kaimo 2 šeimas (Liudviko Būgos ir viena nenustatyta), iš Mikėnų kaimo 1 šeima (Gudelio), iš Neviržos kaimo 1 šeima (Mykolo Miškinio), iš Norvaišių kaimo 11 šeimų (Juozapo Bagdono, Jurgio Barausko, Juozo Baukio, Vinco Gladučio, Tamošiaus Grižo, Jono Gudelio, Vincento Mierkio, Alberto Mikšio, Dominyko Palubinskio, Jono Seibučio ir Jono Vilučio), iš Puodžių kaimo 1 šeima (Gasparo Bauros – Repšio), iš Ramavydiškių kaimo 1 šeima (Karolio Sagadino), iš Rameikių (Remeikių) kaimo 4 šeimas (Dominyko Indrašiaus, Zigmanto Reikalo, Simono Remeikio ir Justino Sirvydžio), iš Šeimyniškių kaimo 2 šeimas (pavardės nenustatytos), iš Traidžiūnų kaimo 3 šeimas (Ciprijono Masiulio, Prano Mikšio ir Nikodemo Repšio), iš Ubagų kaimo 4 šeimas (Gasparo Gaidžio, Prano Kuosos, Zigmanto Trano ir viena nenustatyta), iš Vanagiškių kaimo 3 šeimas (Juozapo Baukio, Kazimiero Baukio ir Veronikos Gaigalienės). Išvardintų valakinių tremtinių sodybose buvo apgyvendinta 111 pravoslavų (unitų) šeima, po dvi – tris kolonistų šeimas kiekviename ūkyje.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Dusetų rajonui (8 apylinkės) ir Utenos rajonui (1 apylinkė).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1923[1] | 210 | 8008 | 1564 | ||
| 1949[2] (išsamiau) |
212 | 9 apylinkės | |||
ViršaičiaiKeisti
- J. Tarvydas, 1921 m.
- 1924–1929 m. Jonas Vaškelis
- 1929–1934 m. Juozas Gladutis
- 1934–1940 m. Dominykas Vanagas
Apylinkės 1949 m.Keisti
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1864 | Čižiškės | Juozas Baranauskas, knygnešys | 1928 |
| 1893 | Alinauka | Kazys Pakštas, geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas | 1960 |
| 1914 | Kušnieriūnai | Antanas Raguotis, partinis veikėjas | 2003 |
| 1922 | Puodžiai | Bronius Vaškelis, literatūrologas, teatrologas | 2021 |
| 1925 | Degėsiai | Juvencijus Lapė, psichologas | 2011 |
| 1928 | Kaniūkai | Aleksas Garunkštis, geografas ir geologas | 1992 |
| 1930 | Kėpiai | Vytautas Merkys (1930), matematikas | |
| 1939 | Galiniai | Algimantas Antanas Kubiliūnas, kompozitorius, pedagogas | |
| 1940 | Toleikiai | Bronius Kavolėlis, inžinierius mechanikas | |
| 1940 | Kušliai | Albinas Kusta, inžinierius hidrotechnikas | |
| 1941 | Baltakarčiai | Vilius Antanas Geleževičius, inžinierius elektromechnikas | |
| 1943 | Norvaišiai | Vytautas Indrašius, kraštotyrininkas, rašytojas | |
IšnašosKeisti
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.