Vikipedija

Užpalių valsčius

Koordinatės: 55°38′š. pl. 25°35′r. ilg. / 55.64°š. pl. 25.58°r. ilg. / 55.64; 25.58

Užpalių valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Užpaliai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Ukmergės apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Utenos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Utenos apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Utenos apskritis (1944–1950)

Užpalių valsčius (rus. Ушпольская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Užpaliai.

Istorija redaguoti

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] Po 1863 m. sukilimo iš Užpalių valsčiaus į Sibirą cariniai žandarai ištrėmė 59 šeimas. Ištrėmė valakinius ūkininkus iš šių kaimų: iš Alaušos 2 šeimas (pavardės nenustatytos), iš Antakalnių kaimo 2 šeimas (Justino Namajuškos ir Mataušo Paškonio), iš Butiškių kaimo 2 šeimas (brolių Karolio ir Zigmanto Gladučių), iš Davainių kaimo 8 šeimas (Prano Gaidžio, Adolfo Galvydžio, Dominyko Galvydžio, Izidoriaus Galvydžio, brolių Klemenso ir Stepono Mikšių, Juozapo Repšio ir Petro Žvyrono), iš Degėsių kaimo 1 šeima (Vincento Abukausko), iš Kairiškių kaimo 2 šeimas (Jono Baukio ir Igno Raugo), iš Kaniūkų kaimo 1 šeima (Juozapo Rudoko), iš Kėpių kaimo 1 šeima (Liudviko Urbonavičiaus), iš Kudrių kaimo 1 šeima (Bronislavo Kazicko), iš Kušlių kaimo 1 šeima (Martyno Gelaževičiaus) iš Likunčių kaimo 2 šeimas (Liudviko Būgos ir viena nenustatyta), iš Mikėnų kaimo 1 šeima (Gudelio), iš Neviržos kaimo 1 šeima (Mykolo Miškinio), iš Norvaišių kaimo 11 šeimų (Juozapo Bagdono, Jurgio Barausko, Juozo Baukio, Vinco Gladučio, Tamošiaus Grižo, Jono Gudelio, Vincento Mierkio, Alberto Mikšio, Dominyko Palubinskio, Jono Seibučio ir Jono Vilučio), iš Puodžių kaimo 1 šeima (Gasparo Bauros – Repšio), iš Ramavydiškių kaimo 1 šeima (Karolio Sagadino), iš Rameikių (Remeikių) kaimo 4 šeimas (Dominyko Indrašiaus, Zigmanto Reikalo, Simono Remeikio ir Justino Sirvydžio), iš Šeimyniškių kaimo 2 šeimas (pavardės nenustatytos), iš Traidžiūnų kaimo 3 šeimas (Ciprijono Masiulio, Prano Mikšio ir Nikodemo Repšio), iš Ubagų kaimo 4 šeimas (Gasparo Gaidžio, Prano Kuosos, Zigmanto Trano ir viena nenustatyta), iš Vanagiškių kaimo 3 šeimas (Juozapo Baukio, Kazimiero Baukio ir Veronikos Gaigalienės). Išvardintų valakinių tremtinių sodybose buvo apgyvendinta 111 pravoslavų (unitų) šeima, po dvi – tris kolonistų šeimas kiekviename ūkyje.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Dusetų rajonui (8 apylinkės) ir Utenos rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5598 542 kiemai [2] 7 seniūnijos 77
1923 m.[3] 210 8008 1564
1932 m. 190 11500 10 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)		 212 9 apylinkės [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Daugilis Daugilio seniūnija Daugilio apylinkė
Degėsiai - Degėsių apylinkė
Gailiešionys Gailiešonių seniūnija -
Kaimynai Kaimynų seniūnija Kaimynų apylinkė
Kaniūkai Kaniūkų seniūnija -
Kureišiškės Kureisiškių seniūnija Kureišiškių apylinkė
Norvaišiai Norvaišių seniūnija Norvaišių apylinkė
Tarvydžiai - Tarvydžių apylinkė
Užpaliai Užpalių I seniūnija,
Užpalių II seniūnija		 Užpalių apylinkė
Vaiskūnai Vaiskūnų seniūnija Vaiskūnų apylinkė
Vilučiai Vilučių seniūnija Vilučių apylinkė
Iš viso: 10 seniūnijų 9 apylinkės

Gyventojai redaguoti

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1864 Čižiškės Juozas Baranauskas, knygnešys 1928
1893 Alinauka Kazys Pakštas, geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas 1960
1914 Kušnieriūnai Antanas Raguotis, partinis veikėjas 2003
1922 Puodžiai Bronius Vaškelis, literatūrologas, teatrologas 2021
1925 Degėsiai Juvencijus Lapė, psichologas 2011
1928 Kaniūkai Aleksas Garunkštis, geografas ir geologas 1992
1930 Kėpiai Vytautas Merkys (1930), matematikas
1931 Baltakarčiai Gediminas Isokas, rašytojas, miškininkas 2020
1939 Galiniai Algimantas Antanas Kubiliūnas, kompozitorius, pedagogas
1940 Toleikiai Bronius Kavolėlis, inžinierius mechanikas
1940 Kušliai Albinas Kusta, inžinierius hidrotechnikas
1941 Baltakarčiai Vilius Antanas Geleževičius, inžinierius elektromechnikas
1943 Norvaišiai Vytautas Indrašius, kraštotyrininkas, rašytojas

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 763–776 psl.
  5. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 171
  6. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 767 psl.
  7. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 775 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 176
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Užpalių_valsčius&oldid=7087384"