Tyrelio miškai

Tyrelio miškai ties Genių atodanga

Tyrelio miškai – miškų masyvas Tauragės rajone, esantis į šiaurės vakarus nuo Tauragės. Plotas 79 km², paties miško plotas – 6400 ha. Priklauso Tauragės miškų urėdijai (Dabrupinės, Balskų, Žygaičių girininkijos). Tyrelio viduryje yra Plynosios pelkė – botaninis draustinis, spanguolynas, saugomas kaip gamtos paminklas, apaugęs retais berželiais ir pušaitėmis, su įrengtu Plynosios pažintiniu taku. Masyvą sudaro Dabrupinio, Tyrelio, Trumpiškių, Jocių, Gudlaukio, Genių, Žygaičių, Vaidilų, Balskų miškai.

Miške vyrauja eglynai (46 %), yra beržynų (28 %), drebulynų (10 %), pušynų (8 %), juodalksnynų (7 %), ąžuolynų (1 %). Dauguma medynų yra pusamžiai (38 %), jaunuolynai sudaro 25 %, pribręstantys medynai 19 %, brandūs medžiai 18 %. Medynų vidutinis amžius – 51 metai.

Miško reljefas lygus. Dirvos pelkėtos, šlapios. Būdingi velėniniai jauriniai glėjiški priesmėliai ir priemoliai, aukštapelkiniai durpžemiai. Šiauriniu Tyrelio pakraščiu teka Jūra, telkšo Balskų tvenkinys, prateka kiti Jūros baseino upeliai Ringė, Vynija, Dabrupis, Tyrelupis, Trumpė, Alanga.

Tyrelio miške gyvena briedžiai, elniai, šernai, kiškiai, stirnos, lapės, kiaunės, usūriniai šunys, voverės, barsukai, ondatros, juodieji gandrai, jerubės, slankos, plėšrieji paukščiai. Didesnioji miško dalis patenka į Pagramančio regioninį parką. Miške prie Balskų kaimo yra Balskų pilkapynas.

Greta miško yra šie kaimai: Balskai, Geniai, Voveraičiai, Dabrupinė, Alanga, Trumpiškiai, Lapkasės.

Istorija

Carinės Rusijos laikais miškas priklausė Tauragės dvarui, jį paskutinį kartą valdė H. Vasilčikovas. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai iškirto didelius miško plotus, taip pat ir Šventgiriu vadintą ąžuolyną. Nepriklausomybės metais Tyrelis įėjo į Pajūrio miškų urėdiją. Dabar priklauso Tauragės urėdijai. Po Antrojo pasaulinio karo Tyrelio miške veikė Lietuvos partizanai. 1981 m. Dabrupinėje pastatytos dekoratyvinės skulptūros šiems partizanams atminti (autorius Alfonsas Šlimas).