Tvirtovės komendantas
Tvirtovės komendantas (rus. комендант крепости) – karininkas, vadovaujantis tvirtovei ir jos įgulai.
Rusijos imperija
redaguotiTvirtovės komendantas – pareigos Rusijos kariuomenėje, buvusios nuo XVIII a. iki 1917 m. Tvirtovių komendantu skiriamo karininko laipsnis priklausė nuo tvirtovės svarbos. Komendantais skirdavo generolus ar vyresniuosius karininkus, dažniausiai – pulkininkus.
XVIII a. tvirtovės komendantas būdavo pavaldus gubernatoriui ir generolui feldmaršalui. Nuo XIX a. vidurio – karinės apygardos viršininkui. I ir II klasių tvirtovių komendantais skirdavo pats Rusijos imperatorius.
Taikos metu tvirtovės komendantas privalėjo rūpintis:
- visų tvirtovės dalinių gerove
- tvirtovės parengtimi gynybai
- turėti tvirtovės gynybos planą ir jį koreguoti keičiantis aplinkybėms.
Taikos metu tvirtovės komendantui buvo pavaldžios visos tvirtovę aptarnaujančios ir jos gynybai būtinos dalys. Kaip tvirtovės įgulos komendantui – viso tvirtovėje įsikūrusios dalys.
Taikos metais I klasės tvirtovės komendantas turėdavo korpuso vado teises, II ir III klasių – divizijos viršininko teises, IV klasės – pulko vado teises.
Karo metu tvirtovės komendantas turėdavo:
- pervesti pavaldžią kariuomenę į kovinę parengtį,
- evakuoti įgulos kariškių šeimas ir kitus tvirtovės rajono gyventojus,
- pašalinti kitų valstybių piliečius.
Į jo pavaldumą pereidavo vietinė policija. Jis imdavo vadovauti tvirtovės gynybos tarybai, asmeniškai atsakydavo už gynybą, jos tęsimą ar nutraukimą, už tvirtovės kapituliaciją, turėdavo vesti derybas su priešininku, asmeniškai numatyti kapituliacijos ir tvirtovės perdavimo sąlygas.