Tuvos Liaudies Respublika

	Tuvos Liaudies Respublika ; tuv. Тыва Арат Республика
	Sovietų Sąjungos satelitinė valstybė
Vėliava	Herbas
	Himnas; Taiga, pilna pušų riešutų; Тооруктуг долгай таңдым;
	Location of Tuvos Liaudies Respublikos vieta (dabartinės ribos)
Sostinė	Kyzylas
Kalbos	tuvių, rusų, mongolų
Religija	ateizmas, Tibeto budizmas, šamanizmas, sentikybė
Valdymo forma	Marksistinė-leninistinė vienos partijos respublika
	Valstybės vadovas
1921 (pirmas)	Mongušas Bujanas-Badyrgy
1940–1944 (paskutinis)	Chertekas Ančima-Toka
Era	Tarpukaris
- Nepriklausomybė	1921 m., 1921
- Prijungta prie SSRS	1944 m.
	Gyventojai
- 1931	82 200
- 1944	95 400

Tuvos Liaudies Respublika (tuv. Тыва Арат Республик, Tywa Arat Respublik), iki 1926 m. vadinosi Tanu Tuvos Liaudies Respublika – iš dalies pripažinta socialistinė respublika, gyvavusi 1921–1944 m.^[4] Šalis buvo įsikūrusi toje pačioje teritorijoje kur dabar yra Tuvos Respublika Rusijoje.

Sovietų Sąjunga ir Mongolija buvo vienintelės šalys, oficialiai pripažinusios ją per visą jos gyvavimo laikotarpį. Po sustiprėjusios sovietų įtakos laikotarpio 1944 m. spalio mėn. Tuvos parlamento prašymu valstybė buvo prijungta prie Rusijos TFSR (didžiausios Sovietų Sąjungos respublikos), taip nutraukiant dvidešimt trejus nepriklausomybės metus trukusį nepriklausomybės laikotarpį.

Gyventojai

Tuvos populiacija^[2]
	1918	1931	1944	1958
Tuviai	48 000	64 900	81 100	98 000
Rusai ir kiti	12 000	17 300	14 300	73 900
Iš viso	60 000	82 200	95 400	171 900

Išnašos

↑ Minahan, James (2009). The Complete Guide to National Symbols and Emblems. ABC-CLIO. p. 193. ISBN 978-0313344978.
↑ ^2,0 ^2,1 V.A.Grebneva "Geography of Tuva". Kyzyl, 1968
↑ Новые исследования Тувы. Электронный журнал «Новые исследования Тувы» (rusų). Nuoroda tikrinta 2018-08-18.^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Toomas Alatalu (1992). „Tuva: a State Reawakens“. Soviet Studies. 44 (5): 881–895. doi:10.1080/09668139208412051. JSTOR 152275.

[1] Minahan, James (2009). The Complete Guide to National Symbols and Emblems. ABC-CLIO. p. 193. ISBN 978-0313344978.

[Grebneva-2] 2,0 ^2,1 V.A.Grebneva "Geography of Tuva". Kyzyl, 1968

[3] Новые исследования Тувы. Электронный журнал «Новые исследования Тувы» (rusų). Nuoroda tikrinta 2018-08-18.^{[neveikianti nuoroda]}

[4] Toomas Alatalu (1992). „Tuva: a State Reawakens“. Soviet Studies. 44 (5): 881–895. doi:10.1080/09668139208412051. JSTOR 152275.

[4]

[1]

[2]

[3]