Tuvos Liaudies Respublika
Tuvos Liaudies Respublika (tuv. Тыва Арат Республик, Tywa Arat Respublik), iki 1926 m. vadinosi Tanu Tuvos Liaudies Respublika – iš dalies pripažinta socialistinė respublika, gyvavusi 1921–1944 m.[4] Šalis buvo įsikūrusi toje pačioje teritorijoje kur dabar yra Tuvos Respublika Rusijoje.
| Tuvos Liaudies Respublika tuv. Тыва Арат Республика | |||||
| Sovietų Sąjungos satelitinė valstybė | |||||
| |||||
| |||||
| Himnas Taiga, pilna pušų riešutų[1] Тооруктуг долгай таңдым | |||||
 | |||||
| Sostinė | Kyzylas | ||||
| Kalbos | tuvių, rusų, mongolų | ||||
| Religija | ateizmas, Tibeto budizmas, šamanizmas, sentikybė | ||||
| Valdymo forma | Marksistinė-leninistinė vienos partijos respublika | ||||
| Valstybės vadovas | |||||
| 1921 (pirmas) | Mongušas Bujanas-Badyrgy | ||||
| 1940–1944 (paskutinis) | Chertekas Ančima-Toka | ||||
| Era | Tarpukaris | ||||
| - Nepriklausomybė | 1921 m., 1921 | ||||
| - Prijungta prie SSRS | 1944 m. | ||||
| Gyventojai | |||||
| - 1931[2] | 82 200 | ||||
| - 1944[3] | 95 400 | ||||
.svg)
.svg)
Sovietų Sąjunga ir Mongolija buvo vienintelės šalys, oficialiai pripažinusios ją per visą jos gyvavimo laikotarpį. Po sustiprėjusios sovietų įtakos laikotarpio 1944 m. spalio mėn. Tuvos parlamento prašymu valstybė buvo prijungta prie Rusijos TFSR (didžiausios Sovietų Sąjungos respublikos), taip nutraukiant dvidešimt trejus nepriklausomybės metus trukusį nepriklausomybės laikotarpį.
Gyventojai redaguoti
| 1918 | 1931 | 1944 | 1958 | |
|---|---|---|---|---|
| Tuviai | 48 000 | 64 900 | 81 100 | 98 000 |
| Rusai ir kiti | 12 000 | 17 300 | 14 300 | 73 900 |
| Iš viso | 60 000 | 82 200 | 95 400 | 171 900 |
Išnašos redaguoti
- ↑ Minahan, James (2009). The Complete Guide to National Symbols and Emblems. ABC-CLIO. p. 193. ISBN 978-0313344978.
- ↑ 2,0 2,1 V.A.Grebneva "Geography of Tuva". Kyzyl, 1968
- ↑ Новые исследования Тувы. Электронный журнал «Новые исследования Тувы» (rusų). Nuoroda tikrinta 2018-08-18.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Toomas Alatalu (1992). „Tuva: a State Reawakens“. Soviet Studies. 44 (5): 881–895. doi:10.1080/09668139208412051. JSTOR 152275.