Turuberanas
Turuberanas (arm. Տուրուբերան) – Didžiosios Armėnijos ašcharas (provincija), buvusi į vakarus ir šiaurės vakarus nuo Vano ežero.
| Senovės Armėnijos regionas Turuberanas Տուրուբերան | |
|---|---|
| Šalis | rytų Turkija |
| Tautos | armėnai > kurdai |
| Miestai | Mušas, Bitlisas, Malazgirtas |
 | |
Šis regionas nuo 189 m. pr. m. e. iki 387 m. buvo Didžiosios Armėnijos dalis. Vėliau buvo Sasanidų imperijos, Bizantijos, Arabų Kalifato, viduramžių Armėnijos, Zakaridų Armėnijos, įvairių turko-mongolų valstybių, Safavių valstybės ir, galop, Osmanų imperijos dalis. Iki 1915 m. armėnų genocido teritorijoje gyveno labai daug armėnų.
Dabar buvęs Turuberanas yra Turkijos pietrytinė dalis.[1]
Aprašas redaguoti
Turuberano plotas buvo 25008 km²[2][3] VII a. armėnų geografas Ananija Širakacis ašcharą aprašė taip: Turuberanas, greta Ketvirtosios Armėnijos, turi 16 gavarų: 1. Chuitas, 2. Aspakunikas, 3. Taronas, 4. Ašmunikas, 5. Mardagis, 6. Dasnavorkas, 7. Tuaracatapas, 8. Dalaras, 9. Charkas, 10. Varažnunikas, 11. Beznunikas, 12. Jerevarkas, 13. Agiovitas, 14. Apachunikas, 15. Koras, 16. Chorchorunikas. Jame yra Beznunio jūra (vakarinė Vano ežero dalis), kurios ilgis 100, o plotis 60 mylių. Šioje provincijoje išgauna varį, baltąją naftą, geležį.[4]
Stambiausias Turuberano gavaras buvo Taronas, kurį graikai ir romėnai vadino Taronitida ir kurio pavadinimas kartais naudotas sinonimiškai Turuberanui. Strabonas minėjo, kad Taronitidą iš sirų (Seleukidų) atkariavo pirmasis Didžiosios Armėnijos valdovas Artašesas I.
Išnašos redaguoti
- ↑ Yerevan, 1973; „Taron-Turuberan“ Vol. 12, Yerevan, 1984
- ↑ Административно-территориальное деление Великой Армении[neveikianti nuoroda]
- ↑ Еремян С.Т., Армения согласно „Географии“ 7-го века, Ереван, 1963г. (на армянском – Երեմյան Ս., Հայաստանը ըստ «Աշխարհացոյց»-ի, Երևան, 1963).
- ↑ Анания Ширакаци. Армянская география