Turkijos prezidentas

Turkijos Respublikos prezidentas
Türkiye Cumhuriyeti Cumhurbaşkanı

Turkijos prezidento emblema

Turkijos prezidento vėliava
Dabartinis prezidentas
Redžepas Tajipas Erdohanas
nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. (2014-08-28)
Informacija
Įkurta1923 m. spalio 29 d. (1923-10-29)
StatusasValstybės vadovas
Vyriausybės vadovas
RezidencijaPrezidento rūmai, Ankara
Kadencija5 metai (su perrinkimu vieną kartą)
Pirmas ėjęs pareigasMustafa Kemalis Atatiurkas
Atlyginimas1,428 mln. lirų (2023)[1]
Svetainėwww.tccb.gov.tr

Turkijos prezidentas, oficialiai Turkijos Respublikos prezidentas (turk. Türkiye Cumhuriyeti Cumhurbaşkanı) – Turkijos valstybės ir vyriausybės vadovas bei ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentas taip pat vadovauja Nacionalinio saugumo tarybai. Prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 5 metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą.[2][3]

Turkijos prezidento institutas įsteigtas 1923 m. spalio 29 d., kai Turkijos parlamentas paskelbė ją respublika. Pirmuoju prezidentu tapo Mustafa Kemalis Atatiurkas.[4][5]

Turkų kalba prezidentas vadinamas Cumhurbaşkanı („Liaudies lyderis“).[6][7] Įžeidinėti Turkijos prezidentą draudžia Turkijos baudžiamojo kodekso 299 straipsnis.[8]

Tradiciškai prezidento pareigos dažniausiai buvo ceremoninės, o tikrąją vykdomąją valdžią turėjo Turkijos ministras pirmininkas. Tačiau 2017 m. konstituciniame referendume patvirtintos konstitucijos pataisos panaikino ministro pirmininko pareigybę, o prezidentui suteikė visas vykdomąsias galias. Pataisos įsigaliojo po 2018 m. visuotinių rinkimų.[9][10]

Dabartinis Turkijos prezidentas yra Redžepas Tajipas Erdohanas, pareigas einantis nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. 2023 m. gegužės 28 d. R. T. Erdohanas perrinktas trečiajai kadencijai.

Prezidento rūmai Ankaroje.

Prezidentai redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „Erdoğan'ın 2022 yılında alacağı maaş belli oldu“ (turkų). T24. 5 January 2022. Nuoroda tikrinta 2022-03-02.
  2. Refugees, United Nations High Commissioner for. „Refworld | Constitution of the Republic of Turkey“. Refworld (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-10-21.
  3. SABAH, DAILY (2021-08-02). „Turkey's new constitution to allow citizens to introduce laws“. Daily Sabah (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2021-10-21.
  4. „Ataturk ilkeleri ve inkilap tarihi 2“. Istanbul University. Nuoroda tikrinta 2021-10-21.[neveikianti nuoroda]
  5. „Cumhuriyet'in Kuruluşu...“. www.cumhuriyet.com.tr (turkų). Nuoroda tikrinta 2021-10-21.
  6. Kemal Çiçek; Ercüment Kuran; Nejat Göyünç; İlber Ortaylı (2000). The Great Ottoman-Turkish Civilisation. Yeni Türkiye. p. 226.
  7. Jacob M. Landau (2004). Exploring Ottoman and Turkish History. p. 117.
  8. Tecimer, Cem (20 July 2018). „The Curious Case of Article 299 of the Turkish Penal Code: Insulting the Turkish President“. Verfassungsblog (vokiečių). doi:10.17176/20180720-091632-0.
  9. „Erdogan loyalist Yildirim: happy to become Turkey's last prime minister“. Reuters (anglų). 2018-06-19. Nuoroda tikrinta 2021-10-21.
  10. „Turkey's Ex-PM Made Parliament Speaker After Office Abolished“. VOA (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-10-21.

Nuorodos redaguoti