Tubokurarino chloridas

Tubokurarino chloridas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Cheminė formulė C₃₇H₄₁N₂O₆⁺
Molinė masė
SMILES CN1CCC2=CC(=C3C=C2C1CC4=CC=C(C=C4)OC5=C6C(CC7=CC(=C(C=C7)O)O3)[N+](CCC6=CC(=C5O)OC)(C)C)OC
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Tubokurarino chloridas – izochinolino eilės alkaloidas.[1]

Išskiriamas iš Pietų Amerikoje augančių Chondodendron tomentosum lianų sirupo pavidalo ekstraktų.[1] Indėnai iš lianų paruošdavo kurarės ekstraktą, kuriame pamirkydavo strėlių antgalius.[1]

Pirmąkart grynas tubokurarino chloridas išskirtas 1935 m., o tikslią struktūrą 1970 m. išaiškino A. Everetas, L. Lou ir S. Vilkinsonas.[1]

Tubokurarino chlorido fiziologinis poveikis pasireiškia šiam alkaloidui įvairiu lygiu blokuojant nervinių impulsų perdavimą įvairiems raumenims ir juos atpalaiduojant.[1] Tubokurarino chlorido poveikį galima tiksliai reguliuoti, parenkant reikiamas preparato dozes.[1] Kaip parodė tyrimai, didinant dozes, paskutiniai paralyžiuojami kvėpavimo raumenys.[1]

Buvo susintetinta daug tubokurarino chlorido analogų, juos tiriant paaiškėjo, jog tam, kad būtų pasiektas panašus poveikis, į sintezuojamus junginius reikia įvesti du katijoninius centrus, tarp kurių būtų 1,4-1,5 nm atstumas.[1] Iš tokių preparatų trumpiausiu poveikiu (5-10 min.) pasižymi ditilinas (paties tubokurarino chlorido poveikis trunka 20-40 min.).[1]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Žilinskas A. Alkaloidai. Mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus universitetas, 29–30 psl. [1]