Troškūnų geležinkelio stotis

55°35′23″š. pl. 24°54′08″r. ilg. / 55.5897°š. pl. 24.9022°r. ilg. / 55.5897; 24.9022

  Troškūnų geležinkelio stotis
Adresas Žiedoniai
Atidaryta 1901 m.
Peronų sk. 1
Kelių sk. 2
Aptarnaujanti įmonė VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
PANEVĖŽYS
Surdegis
5,3
Vašuokėnai
5,0
Troškūnai
4,0
Smėlynė
5,4
Pagojė
RUBIKIAI

Troškūnų geležinkelio stotissiaurojo geležinkelio stotis, esanti į rytus nuo Troškūnų miesto, Žiedoniuose. Tai galutinė reguliariųjų reisų Anykščiai–Troškūnai–Anykščiai stotelė, vasaros sezono metu kursuoja traukiniai nuo Anykščių.

Stotis – kultūros paveldo objektas (21941), XIX a. pabaigos kultūros paminklas, medinės architektūros pavyzdys. Iki šių dienų išliko langų ir durų piešiniai, autentiška krosnis. Tai didžiausia išlikusi siaurojo geležinkelio stotis (218 m²). Joje įrengta siauruko istorijos ekspozicija, apibūdinanti bendrojo naudojimo siaurojo geležinkelio istorinę raidą Lietuvoje, kelių tinklą ir traukinių eismo faktus.

Istorija

redaguoti

18971899 m. nutiestas siaurasis (750 mm pločio vėžės) Panevėžio–Pastovių geležinkelis. Jo ruože PanevėžysAnykščiaiUtenaŠvenčionėliai, iki 1898 m. buvo pastatyta geležinkelio stotis – į šiaurės rytus nuo miestelio, Žiedonių kaimo teritorijoje.[1] Pati stotis atidaryta 1901 m.,[2] prie stoties pastatytas 20 m³ talpos vandens bokštas.[3] Stoties pastatas turėjo tris prieangius, tarpukario laikotarpiu buvo pristatytas trečiasis. XX a. pradžioje buvo planuojama nutiesti siaurojo geležinkelio atšaką į Ukmergę, tačiau darbai nebuvo pradėti.[4]

1923 m. stoties gyvenvietėje surašytas 51 gyventojas.[5]

1996 m. kovo 22 d. stotis įtraukta į Kultūros vertybių registrą.[6]

Galerija

redaguoti
 
Troškūnų geležinkelio stoties panorama

Šaltiniai

redaguoti
 
  1. Troškūnų geležinkelio stotis. Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi.
  2. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  3. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 65
  4. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 69
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. „Objekto Nr. 21941 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.